Antradienį interviu Žinių radijui jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardinti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.
„Kad mes matysime realizuotus savo siekinius, apie kuriuos nuosekliai šnekėjome ir sakėme, kad norime, kad būtų paminėtos ir brigados, ir iš principo kitoks atgrasymas ir gynyba, tuo neabejojame, ir toks rezultatas tikrai bus ir jį parsivešime“, – sakė K. Budrys.
„Formuluotės leis nedviprasmiškai pasakyti pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, kad Rytų flange NATO esmingai didina visose erdvėse savo pajėgas – sausumoje, ore, jūroje ir taip pat kitas jungiančias pajėgas o kokia bus konkreti formuluotė, pasakyti dar anksti“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Pasak jo, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios NATO pajėgos Baltijos regione jau sustiprintos, bet Lietuva siekia raštiško ilgalaikio įsipareigojimo.
„Ataskaitos tašku imant pačią karinių veiksmų pradžią prieš Ukrainą, kokias mes turėjome tuo metu pajėgas, keturi priešakiniai batalionai, išdėstyti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Lietuvoje yra padidinta dvigubai sausumoje esančių pajėgų, taip pat buvo dvigubai, o vienu metu ir trigubai padidinta ir oro policija, atsirado papildomų oro gynybos elementų JAV pajėgų padidėjimas buvo su papildomais pajėgumais. Visas šitas padidinimas per visą regioną būtų laikomas esmingu, jei mes užfiksuotume, kad taip bus ir ateityje, o ne kad trumpalaikis, ir mes siekiame, kad tai būtų užfiksuota“, – kalbėjo patarėjas.
Prezidentas G. Nausėda antradienį Madride dalyvauja NATO viršūnių susitikime, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Latvija su Estija.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.
Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.
Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.
Birželio viduryje Briuselyje šį klausimą aptarė NATO gynybos ministrai. Tuomet Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Aljansas sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės Madride.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados greičiausiai bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Vilniaus tikslas – kad brigada Lietuvoje būtų pilna apimtimi, tačiau tam reikia ir priimančios šalies infrastruktūros.
Dabartinis planas dėl didžiosios jos dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.
Birželio pradžioje Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto, tą jis įtvirtino ir kartu su šalies vadovu G. Nausėda pasirašytame komunikate.
Dalis Lietuvos politikų sako, kad Vilnius turėtų vetuoti Strateginę koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Vis dėlto A. Anušauskas pabrėžia, jog „veto niekada neišsprendžia visų probleminių klausimų“.
