Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad G. Gintautė per tris kartus G. Nausėdos kampanijai paaukojo 16 113 eurų. Kai pavyzdžiui, stambus verslininkas, „Teltonikos“ savininkas paaukojo 17,9 tūkst. eurų. Pirmasis apie tai parašė portalas delfi.lt, o G. Nausėdos oponentai konservatoriai pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teisėsaugos institucijoms.
G. Nausėda į tai sureagavo, kad toks oponentų elgesys yra šlykštus, nes buvusi jo patarėja, anot jo, laukiasi ir šiuo metu. „Aš labai nusivylęs ir dabar pasakysiu, kodėl. Galima skųsti, galima tai daryti kiekvieną dieną, jeigu nematai kitų būtų kovoti, esi desperacijoje. Bet užsipulti nėščią moterį, kuri laukiasi šiuo metu, neva ji šiuo metu kažkaip ketina išsipurenti dirvą. Ir paskui tie patys žmonės šneka apie moterų teises... Šlykštu“, – pasipiktino G. Nausėda.
Į štabą atvyko su žmona Diana
Prezidento rinkimų štabas įsikūrė Užupio restorane „La Mans“. Į štabą su žmona D. Nausėdiene atvykęs šalies vadovas teigė esantis pasiruošęs visiems scenarijams: tiek rinkimams su dviem turais, tiek vienu. Iš apylinkių plaukiantys rezultatai rodo, kad tikriausiai vis tik reikės dviejų turų. „Kad ir kokie būtų rezultatai, tikiu, kad ir neišsipildžius vieno rato scenarijui, pateksiu į antrą ratą ir ten jau kovosime iki galo. Prisiminiau mūsų 2019 metų šūkį „Visas jėgas Lietuvai!“, tai, manau, yra dalykų, kurie nesikeičia. Galima ir dabar tą patį pasakyti“, – sakė prezidentas.
Štabe daug kas tarpusavyje kalbasi, kad antrajame ture susikaus G. Nausėda ir Ingrida Šimonytė, nes save išsikėlusio advokato Igno Vėgėlės balsus „valgo“ kiti kandidatai, pavyzdžiui, Remigijus Žemaitaitis ar Eduardas Vaitkus. Politikai juokauja, kad I. Vėgėlės susitarimas su valstiečiais žaliaisiais taip pat gali žlugti, jeigu advokatas surinktų mažai balsų.
Pačiam G. Nausėdai būtų naudingiau, jeigu į antrąjį turą išeitų premjerė I. Šimonytė. Tai galimai reikštų 2019 metų prezidento rinkimų scenarijaus pakartojimą, kai G. Nausėda antrajame ture laimėjo prieš konservatorių kandidatą į vienus vartus.
Bet pats G. Nausėda nenorėjo spėlioti, kas jam būtų naudingiau. Jis neatmetė galimybės padiskutuoti antrajame rinkimų ture, jeigu tas antrasis turas bus. O jis tikriausiai bus. G. Nausėda teigia norėjęs debatuose pasakyti kur kas daugiau, bet tai buvo sunkiai įmanoma, nes kandidatų buvo daug ir kiekvienam pasisakymui būdavo skiriama vos po pora minučių. „Tikrai padariau nemažai, tiesiog nebuvo laiko papasakoti“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda įvertino ir rinkimų kampaniją. Jis pastebėjo, kad dalyvavimas šiuose rinkimuose yra specifinis. Visų pirma, jis kaip prezidentas negali išeiti atostogų, todėl turi dalyvauti rinkimuose eidamas pareigas. Kita vertus, prezidentas yra matoma figūra, todėl pareigų ėjimas turi ir privalumų.
Įvertino Vaitkaus rezultatus: „Pamatysime ir suprasime“
Paklaustas apie save išsikėlusio buvusio mediko Eduardo Vaitkaus sėkmę Šalčininkų rajono savivaldybėje G. Nausėda teigė, jog tai aiškiai rodo, kad reikia galvoti apie Lietuvos visuomenės integralumą. Anot prezidento, gali būti, kad E. Vaitkaus dalyvavimas prezidento rinkimuose padarys paslaugą, nes leis pamatyti žmones, kurie žiūri ne į Vakarus, o į kitą pusę. O tai jau yra rizika Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Labai gerai, kad mes pamatysime ir suprasime, kur link mums reikia daugiau dėti pastangų, atkreipti dėmesį, kad žmonės jaustųsi esą šitos valstybės piliečiai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigia ne kartą lankęsis Šalčininkuose, bendravęs su žmonėmis, dėjęs pastangas spręsti tautinių mažumų problemas, mezgantis tvirtus santykius su Lenkija, tačiau šiuo atveju ne tai yra problema. Problema, anot prezidento, yra Kremliaus propaganda, kuri pasiekia žmones per socialinius tinklus ir internetą. „Tiesiog žmonės leidžiasi apkvaitinami. Tai yra informacinis apkvaitimas, aš kitaip to negaliu paaiškinti“, – svarstė G. Nausėda.
Klausiamas apie pokyčius komandoje po rinkimų, jeigu būtų perrinktas, prezidentas teigė, kad tokiais atvejais reikia pirmiau peršokti griovį ir paskui sakyti „op“, tačiau pripažino, kad jo komandoje yra žmonių, kurių jis neturėtų kuo pakeisti ir jis yra jais labai patenkintas. Kita vertus, jis sakė, kad norėtųsi komandoje ir šviežio kraujo.
Susirinko daug socialdemokratų ir Nausėdos patarėjų
Į štabą susirinko itin daug G. Nausėdos patarėjų ir pagalbininkų: tarp jų, rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis, patarėjas užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, patarėja ekonominės politikos klausimais Irena Segalovičienė, komunikacijos patarėjas Frederikas Jansonas, taip pat spaudos tarnybos atstovai. Laukti rinkimų rezultatų kartu su G. Nausėdos štabu pasirinko ir politologas Mindaugas Jurkynas, buvės ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Štabe buvo matyti ir labai daug socialdemokratų atstovų, bet tai nenuostabu, nes Lietuvos socialdemokratų partija nusprendė nekelti savo kandidato prezidento rinkimuose ir parėmė G. Nausėdą. Likus ne itin daug laiko iki pirmojo turo socialdemokratai netgi buvo pradėję kampaniją išrinkti G. Nausėdą iš pirmojo turo, bet pakalbėjus su politikais jie patys neatrodė įtikinti, kad tai galėtų pavykti.
Iš socialdemokratų atstovų laukti rinkimų rezultatų G. Nausėdos štabe atvyko Juozas Olekas, Gintautas Paluckas, Remigijus Motuzas, Orinta Leiputė, Vytenis Andriukaitis. Iš politikų štabe lankėsi ir Živilė Pinkuvienė bei Jonas Pinkus iš Regionų partijos. G. Nausėda dėkojo abiems partijoms už paramą.
Prezidento rinkimuose iš viso dalyvauja aštuoni kandidatai, tačiau tikra konkurencija dėl antrojo turo vyksta tarp trijų kandidatų: prezidento G. Nausėdos, premjerės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės ir save išsikėlusio advokato Igno Vėgėlės, kurį rinkimų eigoje parėmė Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga patraukdama savo kandidatą.
Visi kiti kandidatai į prezidentus dalyvaudami šiuose rinkimuose siekia kitų tikslų: pavyzdžiui, padidinti savo žinomumą, patekti į Europos Parlamentą, pagerinti pozicijas prieš spalį artėjančius Seimo rinkimus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, prezidento rinkimuose dalyvavo 55,38 proc. nuo rinkimų sąrašuose įrašytų rinkėjų. Tai yra gana didelis aktyvumas.
