„Ką dabar reikėtų padaryti, tai ne pulti kurti įstatymų pakeitimus, o pirmiausia labai gerai išsiaiškinti per visą grandinę, kaip tai galėjo atsitikti, kaip pinigų sumos keliavo per finansų institucijas, kaip to nematė Lošimų kontrolės tarnyba ir kaip veikia mūsų įstatymai, kad tokio masto vagystės yra įmanomos“, – ketvirtadienį žurnalistams Prienuose teigė G. Nausėda.
„Kai toks visapusiškas tyrimas bus atliktas, bus logiška teikti atitinkamus pasiūlymus siekiant, kad panašaus pobūdžio skandalai ir nusikaltimai nepasikartotų“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Šarūnu Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
Nacionalinis stadionas turi būti statomas taupiai ir efektyviai
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina norįs, kad žodžiai „Vilnius“ ir „stadionas“ būtų suderinami, tačiau, anot jo, daugiafunkcis kompleksas sostinėje turi būti statomas taupiai ir efektyviai. Anot jo, daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai padaryti įmanoma.
„Kartais pradedi abejoti, ar apskritai Vilnius ir stadionas yra suderinami žodžiai, suderinamos definicijos. Aš labai norėčiau, kad taip būtų, pirmiausia kaip žmogus be galo mylintis Vilnių ir futbolą, noriu, jog šie abu dalykai tarpusavyje sugyventų, bet žinoma, negalima statyti stadiono taip, kaip naudoti „BaltCap“ pinigus“, – ketvirtadienį Prienuose žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Stadionas turi būti statomas taupiai, efektyviai. Daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai yra tikrai įmanoma padaryti ir Vilnius čia neturėtų būti išskirtinis. Iš šiandien pateiktos informacijos dar sunku susidaryti vaizdą, tik su ja susipažinus galėtų įsijungti tarnybos, kurios atsakingos už sklandų procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.“, – pažymėjo jis.
G. Nausėda ragino pasimokyti iš praeities istorijų, susijusių su minėto stadiono statyba ir galų gale pajudėti iš vietos.
„Šiuo atveju kalbame tik apie pajudėjimą iš vietos, dar net ne apie stadiono pabaigą“, – akcentavo šalies vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perima nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali tiek kultūros, tiek sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. didinamas vietų skaičius, iki 18 tūkst.
Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėjo naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
