„Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra prikaustę visų dėmesį ir tai, ko gero, ir skatina, ir akina mus daryti tuos darbus, kuriuos buvome nusimatę daryti ir taip. Pirmiausia dėl mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimo. Kaip žinote, sprendimai jau iš esmės yra priimti dėl biudžeto išlaidų gynybai didinimo šiais metais iki 2,52 proc. BVP.
<…> Mums reikia šiandien rūpintis savo saugumu patiems“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas.
Rūpindamiesi patys, anot jo, mes galime tikėtis ir sąjungininkų paramos, o šiandien mes matome to akivaizdžius įrodymus – JAV užsienio sekretoriaus Antony Blinkeno vizito metu buvo paskelbta, jų karių skaičius Lietuvos teritorijoje tik daugės.
„Taip pat svarbu ne kiek čia papildomai bus atsiųsta karių, bet ir tai, kad karinės įrangos požiūriu mes susilaukiame vis daugiau paramos“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo daryti vis rimtesnius darbus stiprindami oro gynybą Lietuvoje, taip pat pažymėjo, kad su sąjungininkais kalbamasi apie karinių laisvų pastiprinimą, priešakinių pajėgumų svarbą.
„Kaip žinome, Vokietija [priėmė] sprendimą atsiųsti papildomų karinių pajėgų, taip pat Norvegijos, Nyderlandų sprendimai. Visa tai rodo, kad partneriai matydami mūsų pastangas pasirengę ir patys pastiprinti mus.
Pastiprinimas labai svarbus, kad būtų ne tik atgrasymo teorine prasme, bet kad visi puikiai matytų, kad batai padėti ant mūsų žemės ir kad mes kartu su sąjungininkais puikai suprantame ir reaguojame į kintančią saugumo situaciją“, – nurodė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad didžioji dalis iš papildomų 400 JAV karių jau yra Lietuvoje, tačiau tai nėra baigtinis skaičius.
„Savaime suprantama, kad tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti. Pabradėje yra numatyta statyti 800 vietų stovyklavietę, yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklas.
<…> Mes esame pasirengę, mes skiriame tam pinigus ir mes labai kryptingai dirbame tam, kad priimtume ne tik amerikiečių [karius], bet ir priešakinių pajėgų“, – sakė prezidentas.
Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė skyrė 40 mln. eurų, jos bus statomos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, o sąjungininkams dislokuojant daugiau karių Lietuvoje.
Iš viso trijose stovyklose galės apsistoti apie 2,4 tūkst. karių – po 800 kiekvienoje iš jų.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. sąjungininkų karių, daugiausia tarp jų yra amerikiečių ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujančių vokiečių, pastarosiomis savaitėmis taip pat padidinusių savo kontingentą Lietuvoje keliais šimtais karių. Jie dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.
Zelenskis parodė šiurpią karo realybę: dalis JAV kongreso narių pradėjo ašaroti:
Tęsiantis Rusijos puolimui Ukrainoje, sąjungininkų pajėgas Lietuvoje sustiprino ir papildomi kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Jungtinės Karalystės.
Norvegų ir olandų kariai taip pat dislokuoti NATO batalione Rukloje, britai – Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.
Nausėda įsitikinęs, kad partijos netruks sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo
Prezidentas teigia esąs įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį“, – penktadienį Seime žurnalistams Pabradėje sakė valstybės vadovas, aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.
G. Nausėdos teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog šios išlaidos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.
„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems-penkeriems metams.
G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
