Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.
„Nebijokime to žodžio – migracijos krizė niekur nesibaigė, tiesiog ieškoma kitų variantų, kitų formų, kaip ją gilinti. Kol kas Lietuva sėkmingai tvarkosi, tačiau mums reikalinga Europos Sąjungos pagalbą. Smagu, kad Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charlesas Michelis išgirdo šį mano ir kolegų prašymą ir spalio 21–22 dienomis, kuomet jau susitiksime Briuselyje, migracijos klausimui skirsime tikrai, tikiuosi, nemažai dėmesio“, – sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo, kad šalys jaučia solidarumą iš Europos Sąjungos bei NATO kalbant apie „gaisrų gesinimą“, bet žvelgiant į tolesnę ateitį, būtina keisti ES migracijos gaires, kurios „nebeatspindi sąmoningo kai kurių valstybių noro destabilizuoti padėtį naudojant žmones kaip įrankį“.
Vis dėlto G. Nausėda pripažino, kad greitų ES sprendimų tikėtis nereikėtų.
„Vien dėl to, kad neįvertinome šitų pokyčių, pralaimėsime hibridines atakas prieš šitokius diktatoriškus režimus. Dėl tos priežasties dar laukia nuoširdus ir pakankamai įdomus pokalbis spalio pabaigoje. Bet norėčiau pasakyti, kad greitų sprendimų šitoje srityje laukti mes negalime, nes tai trunka gerokai ilgiau, tai nėra vien tik EVT priedermė – turi dirbti visa hierarchija Europos Sąjungos institucijų, ministrų tarybos, kurie dar turi parengti dokumentus“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4100 neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
