„Lietuva remia pono Marko Rutte‘s kandidatūrą NATO generalinio sekretoriaus pozicijai užimti“, – antradienio vakarą Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po dvišalio susitikimo su M. Rutte žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas patikino, kad M. Rutte yra tinkamas kandidatas pakeisti dabartinį Aljanso vadovą Jensą Stoltenbergą dėl savo požiūrio į Rusijos grėsmes.
„Gerbiamą Marką pažįstu keletą metų ir tai buvo vienas iš tų politikų, kuris labai anksti atpažino Rusijos grėsmes, kuris labai smarkiai adaptavo ir pakeitė savo požiūrį į Rusiją ir kuris yra ypatingai jautrus ir suprantantis NATO rytiniam flangui kylančias grėsmes“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Labai svarbu, kad šiame etape mes turėtume žmogų, kuris suprastų, kad Rusijos grėsmės yra ilgalaikės, kad Rusijos grėsmės pasireiškia daugybe aspektų – ne tik kariniais, bet ir dezinformacijos, kibernetinio saugumo, netgi organizuotos ir instrumentalizuotos migracijos formomis“, – aiškino jis.
Klausiamas, ar išgirdo kokių nors pažadų iš M. Rutte‘s, ką šis padarytų tapęs NATO vadovu, G. Nausėda patikino, jog Nyderlandų premjerui „nereikia nieko žadėti“.
„Gerbiamam kandidatui į generalinius sekretorius nereikia nieko žadėti, nes šiandien Nyderlandai daro daug, kad rytinio flango saugumas būtų užtikrintas“, – sakė G. Nausėda.
„Nyderlandai iš tikrųjų šiandien padeda įgyvendinti tai, kas Vilniaus viršūnių susitikime buvo įrašyta, taip sakant, ant popieriaus – tai rotacinė oro gynybos sistema. Mes privalome pateikti teigiamų pavyzdžių iki Vašingtono viršūnių susitikimo, kad rotacinė oro gynybos sistema nėra tik deklaracija“, – pažymėjo jis.
„Mes Lietuvoje tikime ne deklaracijomis, ne pažadais, o realiais darbais“, – pridūrė šalies vadovas
Visgi, prezidentas išreiškė viltį, kad kandidatas į NATO vadovus laikysis tvirtos pozicijos dėl Aljanso narių finansinių įsipareigojimų gynybai – G. Nausėdos manymu, dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba nėra pakankama.
„Tikimės iš kandidato į NATO generalinius sekretorius taip pat ir raginimo, spaudimo kitoms NATO valstybėms, kurios šiuo metu nėra pasiekusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidų lygio, padaryti tai kiek galima greičiau ir apskritai suvokti, kad 2 proc. dabartinėmis aplinkybėmis net kaip ir „grindys“, kaip minimali riba yra pernelyg mažas ir nepakankamai adekvatus uždavinys susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje“, – pažymėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad M. Rutte siekia pakeisti NATO Aljansui vadovaujantį J. Stoltenbergą. Norėdamas tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, Nyderlandų premjeras turi gauti visų valstybių narių pritarimą. M. Rutte turi tvirtą Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV paramą. Tačiau Budapeštas pareiškė, kad nepalaikys Vengrijos vyriausybę kritikavusio Nyderlandų ministro pirmininko.
