Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet. Nors po pirmadienio susitikimo bendrame pareiškime ir atsirado šis skaičius, tačiau parašų po dokumentu – viso labo tik trys iš keliolikos.
Pirmadienis Vilniaus oro uoste prasidėjo neįprastu intensyvumu – vienas po kito leidosi įvairūs vyriausybiniai lėktuvai. Jais į Lietuvą atskrido įvairių šalių vadovai.
Kad svečiai svarbūs, rodė ir tai, kad vienas po kito iš oro uosto VIP terminalo, miesto centro link pajudėjo kortežai su apsauga ir policijos palyda. Visų kelionės tikslas – sostinės centre esantys Valdovų rūmai.

Iš viso buvo laukiama keliolikos valstybių atstovų. Vadinamasis Bukarešto devintukas – Baltijos šalys, centrinės Europos valstybės, taip pat prisijungė ir danai, islandai. Atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šio susitikimo tikslas yra prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą mėnesio pabaigoje suderinti bendras pozicijas, kad šios valstybės kalbėtų vienu balsu.
Tiesa, ar įmanoma pasiekti vieningos visų šalių nuomonės – keblus klausimas. Mat į susitikimą atvyko ir Slovakijos bei Vengrijos atstovai. O šių valstybių Vyriausybės, kaip žinia, dažniau kalba ne Vakarų, o Rytų – pirmiausia, Rusijos – kalba. Tačiau nepaisant to, vietą prie stalo Hagoje jos taip pat turės.
Tarsis dėl gynybos finansavimo grindų
NATO viršūnių susitikime Hagoje pagrindinis klausimas bus susitarimas dėl vadinamųjų gynybos finansavimo grindų. Dabar, kaip žinia, galioja 2 procentų BVP susitarimas. Donaldas Trumpas spaudžia europiečius, kad šis skaičius būtų pakeltas iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto. Dabar Vilniuje kalbama apie 3,5 procento BVP finansavimą gynybai, dar pridedant pusantro procento dvigubos paskirties išlaidoms. Pavyzdžiui, keliams ar geležinkeliams. Lietuvos prezidentas tai ragina padaryti ne per 7 metus, kaip kalbėta anksčiau, o per 3-5.
„Turime suprasti, kad Rusija nelaukia. Rusija bando konsoliduoti ir atkurti karines pajėgas kaip tik įmanoma greičiau. Todėl mes turime labai ribotą laiką padaryti tą patį. Manau, kad turėtume kalbėti apie 3-5 metus“, – kalbėjo Gitanas Nausėda.
„Sąjungininkai šiuo metu dėl to diskutuoja, dėl to aš neįvardinsiu skaičių dabar, bet galiu patvirtinti, kad 2 procentai, dėl kurių mes sutarėme 2014 metais, yra toli gražu nepakankama“, – pritarė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Pernai bent 2 procentų BVP finansavimą pasiekė 23 šalys iš 32. Tačiau tik vienetai šalių finansavimą jau pakėlusios bent iki 3-4 procentų. Tad susitarti dėl dar didesnio finansavimo bus sunku. Ypatingai tam priešinasi pietų Europos šalys, kurios toli nuo Rusijos. Džiaugsmu netrykšta ir didžiosios Europos valstybės – pavyzdžiui, Vokietijai tai reiškia per metus papildomai surasti 50-60 milijardų eurų.
„Pats svarbiausias dalykas, žinoma, perginkluoti Europą. Rusija yra grėsmė mums visiems ir mums reikia sustiprinti mūsų rytinį flangą“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Nors apie 5 procentų gynybos finansavimo ambiciją kol kas viešai paskelbė tik Baltijos šalys ir Lenkija, po šios dienos susitikimo išplatintas bendras šalių pareiškimas, kad reikia siekti tokio lygio finansavimo. Tiesa, dokumentą pasirašė tik susitikimo pirmininkai – Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai. Tad išlieka atviras klausimas, ar visi šiandien Vilniuje prie bendro stalo sėdėję lyderiai sutinka ir palaiko tokią ambiciją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:















































































































































































































