Apie tai jis kalbėjo LRT televizijos laidoje „Dienos tema“.
Paklaustas, ar jau ruošiasi antrai prezidento kadencijai, G. Nausėda sakė:
„Antrai kadencijai nesiruošiu. Man labai įdomi <...> ir labai daug iššūkių kelianti yra pirmoji kadencija, kurios liko nei daug, nei mažai – dveji metai. Ir aš neabejoju, kad jie taip pat bus labai įdomūs tiek užsienio, tiek ir vidaus politikoje.“
G. Nausėda sako nemanantis, kad šalies vadovui reikėtų daugiau galių: reikia naudotis esamomis.
„Aš nemanau, kad prezidentui reikėtų daugiau galių. Aš manau, mes turime gana gerą Konstitucijos apibrėžtą galių pasiskirstymą. Reikia tomis galiomis naudotis“, – antradienį transliuotame interviu LRT į klausimą, ar prezidentui reikėtų daugiau galių, atsakė G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, kad valdančiuosius kritikavęs ne dėl kritikos, o kai kuri kritika anot jo, vėliau duodavusi teigiamą rezultatą.
„Ta kritika nėra dėl kritikos. Kai kuri kritika vėliau duodavo labai gerą rezultatą. Gal iš pradžių, kai konkuruojančios arba tam tikra prasme balansuojančios valdžios institucijos šiek tiek į kritiką žvelgdavo nervingai. Na, kad nekalbėčiau teoriškai, aš pasakysiu praktiškai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kaip pavyzdį jis pateikė kritiką dėl infliacijos valdymo priemonių, sakydamas, kad iš pradžių atmetusi jo siūlymus Vyriausybė vėliau inicijavo panašias priemones.
„Mano kritika dėl infliacijos. Pirmi mūsų pasiūlymai ir kritika, kad Vyriausybė nieko nedaro arba daro per mažai infliacijos pasekmių švelninimo prasme, turbūt, buvo dar vasario mėnesį. Ir pirmoji reakcija buvo tokia – bet kokios prezidento priemonės, kurias jis siūlo, ar NPD didinimas, ar vienkartinės išmokos, dar labiau paskatins infliacijos smagratį suktis ir tai nėra geras sprendimas. Praėjo kažkiek laiko, ir mes matome, kad sprendimai vis dėlto buvo pasiūlyti, jie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos siūlėme mes“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat sakė galintis pateikti civilizuotos reakcijos į kritiką pavyzdį, paminėjęs žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.
„Naujausiame savo metiniame pranešime tikrai aiškiai kritikavau žemės ūkio ministro veiklą. Tačiau jo reakcija į kritiką buvo normali – tokia, kokia turėtų būti civilizuoto politiko. Jis pripažino, kad problemos egzistuoja, pamėgino paaiškinti, kad kai kurios problemos nėra sprendžiamos labai greitai, padaryti tam tikri darbai, kurie duos rezultatą po tam tikro laiko. Gerai, mes toliau stebėsime situaciją ir tikrai priekabiai vertinsime kiekvieno ministro veiklą“, – teigė prezidentas.
Per metinį pranešimą Seime birželį prezidentas G. Nausėda sakė vis dar laukiantis žemės ūkio ministro K. Navicko darbo vaisių. Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, jog žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės siekti ir aplinkosaugos tikslų.
„Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni. Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas“, – metiniame pranešime teigė prezidentas.
Opozicijos interpeliacijos pavasario sesiją sulaukęs ir ją atlaikęs ministras tuomet teigė prezidento nuomonę vertinantis ne kaip kritiką, o kaip paskatinimą.
G. Nausėda interviu metu kalbėjo ir apie Kaliningrado situaciją. Prezidentas sakė, kad Rusija išnaudotų „menkiausią krepštelėjimą“, kad pagrasintų Vakarų šalims, ir krūpčioti nuo kiekvieno šios agresyvios valstybės pareiškimo neverta.
„Rusija turbūt išnaudotų menkiausią krepštelėjimą, kad dar eilinį kartą išspjautų savo grasinimų porciją, jie tais grasinimais apdalino jau visą Europos Sąjungą ir, ko gero, didžiąją pasaulio dalį. Taip, visada reikia rimtai reaguoti, ką tokia agresyvi valstybė šneka, bet, kita vertus, krūpčioti nuo kiekvieno jų pareiškimo tikrai neverta“, – antradienį paskelbtame interviu LRT sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Lietuva turi nukreipti savo pastangas atkreipti sąjungininkų dėmes į regionui kilusias rizikas ir pasiekti, kad NATO bei Europos Sąjunga adekvačiai reaguotų į kilusias grėsmes.
„Mes turime toliau daryti darbus, kurie menkai susiję su Rusija, ir pirmiausiai nukreipti į mūsų darbą su sąjungininkais, nes turime pirmiausia atkreipti sąjungininkų dėmesį į tai, kokiame rizikingame regione mes gyvename, ir kad NATO, ES adekvačiai reaguotų į tas grėsmes, kurios kilusios, ir padarytų viską, kad Rusijai nekiltų nė menkiausių pagundų bandyti mūsų tvirtybės ir atsparumo, kitaip tariant, bandyti kolektyvinės gynybos skydo“, – kalbėjo prezidentas.
Kremlius pirmadienį pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai aptarė galimybę imtis bendrų veiksmų prieš Lietuvą dėl jos įvestų „neteisėtų“ apribojimų.
Vilnius nuo birželio vidurio riboja į ES sankcijų sąrašus patekusių prekių tranzitą į Rusijos eksklavą, įsiterpusį tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos. Šis žingsnis išprovokavo Maskvos įtūžį.
