Tad per šį laiką nepažeidęs įstatymų, buvusio Seimo nario Kęstučio Daukšio sūnus išvengs realaus laisvės atėmimo. Visą bausmės atidėjimo laikotarpį M. Daukšys negalės išvykti iš gyvenamosios vietos, privalės būti namuose nuo 22. iki 6 val., negalės vartoti psichiką veikiančių medžiagų, jam penkerius metus uždrausta vairuoti.
Ši byla buvo nagrinėjama už uždarų durų, todėl visuomenė nesužinos, koks susitarimas tarp M. Daukšio ir žuvusiosios artimųjų buvo pasiektas, kad pastarieji net prašė teismo apskritai atleisti girtą vairavusį ir 130 km/val. greičiu miesto gatve skriejusį jauną vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Beje, prokuroras kaltinamajam prašė skirti vos kiek griežtesnę – 4 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Tokia praktika nėra retenybė
Advokatas Gintaras Černiauskas pabrėžė, kad teismo procese prokuroro pasiūlyta bausmė dar nereiškia, kad teismas negali priimti griežtesnio nuosprendžio:
„Teismas tikrai gali skirti griežtesnę bausmę. Prokuroras procese tik siūlo, kaip nubausti kaltinamąjį. Bet sprendimą priima teismas, kuris įvertina visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus.
Vis dėlto, tikrai nėra retas atvejis, kai už grotų potencialiai turėjęs atsidurti kaltinamasis yra paliekamas laisvėje. Jei kaltininkas suvokia savo padėtį ir supranta, ką padarė, turi sąžinės, rodo nuoširdų gailestį, jam gali pavykti išvengti įkalinimo.“
Anot advokato, lengvinančiomis aplinkybėmis tokio pobūdžio bylose tampa tie patys nukentėjusiųjų ir kaltinamojo susitarimai, atleidimas kaltinamajam, žalos atlyginimas.
„Teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes skirdamas bausmę. Prokuroras, siūlydamas bausmę, taip pat gali į tai atsižvelgti. Kaltinamasis turi pripažinti kaltę, imtis priemonių kompensuoti tuos praradimus. Turi matytis, kad asmuo nuoširdžiai gailisi“, – teigė G. Černiauskas.
Advokatas pridūrė, kad niekas nėra apsaugotas nuo tokių nelaimių: „To žmogaus kaltė, kad vairavo išgėręs, jog viršijo greitį. Deja, bet vairavimas išgėrus iki šiol išlieka mūsų „kultūros dalimi“.
Anksčiau važiuodavo iš bet kokio pasisėdėjimo su draugais girti ir dar girdavosi, kaip vos iš automobilio grįžę išlipti sugebėdavo. Anksčiau tai buvo masinis reiškinys, bet šiandien situacija jau yra pasikeitusi, nors tokių atvejų vis tiek dar pasitaiko.
Kartais teismas girto vairuotojo veiksmus įvertina kaip netyčinį neatsargų nusikaltimą. Nors kaltininkas kaip ir turi suvokti, kad vairuodamas girtas kelia grėsmę. Yra labai trapi riba. Teismas turi atsakyti ar tikrai buvo padarytas netyčinis nusikaltimas.“
Per švelnios bausmės neatgraso
Advokatas G. Černiauskas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės tokiose bylose turi ir šalutinį efektą:
„Man keistai atrodo, kai skaitai teismo sprendimą, kada žmogaus gyvybė ar sveikata įvertinama niekingai maža pinigų suma. Turime suvokti, kad tai neatgraso kaltininko vėl sėsti girtam prie vairo ar daryti kitus nusikaltimus.
Manyčiau, kad įstatymų leidėjas turi suvokti, jog kitų priemonių nėra kaip tik taikyti griežtas bausmes už vairavimą išgėrus. Ypač tada, kai turime skaudžias pasekmes – žūsta ar yra sužalojami žmonės.“
Radzevičiaus pavyzdys
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2015 metų sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas Jonui Radzevičiui skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją sumažino trečdaliu iki trejų metų ir 8 mėnesių, o bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Garsus vyras tąkart atlygino artimųjų patirtą žalą, šie jam atleido.
2015 metų liepos 4 dieną Vilniaus centre esančioje Upės gatvėje J. Radzevičiaus vairuojamas automobilis kliudė ir sunkiai sužalojo 67 metų vyrą, kuris netrukus ligoninėje mirė.
Po avarijos J. Radzevičiui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,53 promilės. Ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus kelių policijos valdybos pareigūnai nustatė, kad J. Radzevičius, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš ją.
Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, J. Radzevičiaus vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo į perėją žengusį vyrą. Jis nuo patirtų kūno sužalojimų mirė ligoninėje.
Baudžiamasis kodeksas tam, kuris vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus, numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų.
Vis dėlto, M. Daukšio ir J. Radzevičiaus pavyzdžiai tik įrodo, kad pasitaiko išimčių, kurios girtiems vairuotojams gali padėti išvengti įkalinimo.
Bet Lietuvos Teismai ,jau senai neegzistuoja. Žmogaus Gyvybė turtuoliams įperkama.
