Priėmimo-skubios pagalbos skyriuose dirbantys gydytojai tvirtina, kad jei vieni gyventojai į ligoninę skuba dėl nežinojimo ir įsitikinimo, kad bet kokią pagalbą turi gauti „čia ir dabar“, kiti gi paprasčiausiai netveria ilgai laukti, kol prieis iki gydytojo poliklinikoje.
Paklaustas, ar daugėja susivokimo, kad priėmimo skyrius nėra kiaurą parą veikiantis šeimos gydytojo kabinetas, kur galima patekti be eilės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas konstatavo, kad situacija tik blogėja.
„Kuo toliau, tuo matome didesnį srautą pacientų, besikreipiančių, kai nėra jokios būtinosios pagalbos. Ir nėra kaip juos „pritempti“, kad neformintume mokamų paslaugų, nes yra mus ribojantys ministro įsakymai, kada pacientas priėmimo skyriuje už pagalbą nemoka, o kada – turi mokėti, kai jo būklė neturi jokių indikacijų skubiai pagalbai“, – komentavo gydytojas.
Į priėmimo skyrių – ir dėl sumušto piršto
Pasak jo, daugėja jaunų žmonės, kurie atvyksta visiškai nesugebėdami sau suteikti elementarios pagalbos.
„Pavyzdžiui, susimušė penktą kojos pirštą į kokią durų staktą ar įsipjauna gamindami valgyti, kai yra žaizda, kurios net siūti nereikia. Kai prisimenu, tai vaikystėje mes gal kokiais trauklapiais gydydavomės ir neidavome pas mamą užklijuoti pleistro, o dabar net suaugę žmonės nesugeba to padaryti, kreipiasi į skubios pagalbos skyrių, kur pagalba užtrunka minutę – su palinkėjimu užsiklijuoti pleistrą, įsigytą iš vaistinės, ir keliauti namo.
Taigi elementarios traumos, elementarios žaizdos, minimalūs raiščių patempimai, kur yra čiurnos trauma, bet abiem kojomis atžygiuoja iki priėmimo skyriaus ir lygiai taip pat sėkmingai grįžta namo. Tokių turime ir statistiškai jie sudaro 30–33 proc., kurie neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų. Pacientų srautai ir šie procentai auga“, – kalbėjo P. Uksas.
Bando apeiti eiles
Kita pacientų dalis į priėmimo skyrių atvyksta neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus ir tikėdamiesi čia gauti pagalbą. Pašnekovo pastebėjimu, jie nebūtinai atvyksta po šeimos gydytojo darbo valandų ar šventinėmis/poilsio dienomis, kada dalis priėmimo skyrių pagal sutartį turi teikti skubią šeimos gydytojo lygio pagalbą.
„Jie visi motyvuoja tuo, kad pas šeimos gydytojus prisiskambinti negali, užrašė kitai ar dar kitai dienai, nors yra visiškai normalu, kalbant apie elementarų raiščių patempimą, tiek palaukti radiologinio tyrimo, kai visiškai neįtariamas lūžis. O jei jis ir būtų, gydymo taktika ir principo nesikeistų.
„Pykčių kyla visada, retas kuris neišreiškia nepasitenkinimo. Ir tas sakinys „aš moku mokesčius“ jau skamba kaip keiksmažodis“, – sakė P. Uksas.
Realiai jie nenori laukti, visko nori čia ir dabar, šiandien tokia visuomenė darosi, kad visko nori kuo greičiau. O tai yra vienintelis skyrius, kuris veikia kiaurą parą“, – pasakojo skubiosios pagalbos gydytojas.
P. Uksas patikino, kad dalis atvykstančiųjų išties nėra sveiki žmonės, jiems reikia gydymo, tačiau jie neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų.
„Tokiu būdu jie bando apeiti eilę pas specialistus, eilę tyrimams atlikti ar atvyksta šviežiai pasidarę kelio, čiurnos ar kitos vietos magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografiją tyrimą, norėdami, kad kažkas įvertintų tyrimą. Kiti sutinka ir mokėti, tai mielai galime tai daryti, bet prieš tai turime suteikti visas nemokamas paslaugas, kurių yra eilė. Taip žmonės apeidinėja sistemą ir viena priežasčių, kodėl turime eilės, nes sutrikimai nesutvarkomi pirminėje grandyje“, – komentavo gydytojas.
Apstu kuriozinių atvejų
Gydytojo pasakojimu, kurioziškų istorijų priėmimo skyriuose dėl priežasčių, kodėl žmonės atskuba į ligoninę, – nors vežimu vežk.
„Pavyzdžiui, ateina ištraukti erkės, kai jos jau nėra, ją patys išsitraukė, bet štai niežti toje vietoje. Ateina tokie, kurie ką tik išleisti su virusine infekcija, grįžta dėl pakartotinio karščiavimo ar tiesiog dėl to, kad suprakaitavo, kai temperatūra nukrito.
Ateina dėl katės įkandimo, kai net nerandame žaizdos, kur galėjo būti įkąsta, žaizdų, iš kurių esą masyviai kraujuoja, su rankšluosčiai būna apsukta, bet jų net siūti nereikia – tokių atvejų daug. Pirmą valandą nakties ateina ir suskaudus pėdai ar kulnui, ten paprasčiausiai atsiradus pritrintai vietai, ateina dėl pritrynimo nuo aukštakulnių. Ateina dėl to, kad įaugo nagas, nes negali užsirašyti pedikiūrui. Patikėkite, atvejų pasitaiko įvairiausių“, – vardijo Skubios pagalbos skyriaus gydytojas.
Paklaustas, kaip būtų galima keisti tokią situaciją, pašnekovas teigė, kad švietimu apie tai reiktų rūpintis dar vaikystėje, ugdymo įstaigose.
„Manau, būtų kitaip, jei mokykloje pradėtų mokyti ne tik seksualinio švietimo ar lyčių lygybės klausimais, bet ir suteiktų elementarių medicininių žinių. Tiek apie tai, kaip suteikti pirmąją pagalbą sau ar kitam nukentėjusiems, ypač kritiniais atvejais, kai laiku pradėti gaivinti yra labai svarbu, tiek apie visiškai bazinius dalykus – kas yra dezinfektantai, kaip dezinfekuoti žaizdą, ką daryti įgėlus bitei, nudegus saulėje, vemiant ar viduriuojant, jei pavalgius sustojo skrandis.
Tokius negalavimus anksčiau kaime vadinamos felčerės sutvarkydavo be greitosios pagalbos ir ligoninių, bet dabar niekas kažkaip neišsisuka be skubiosios pagalbos skyriaus. Tai tokių bazinių dalykų mokykloje mokymas, manau, jaunimą tikrai įkvėptų sugebėti padėti sau ir atpažinti kritines būkles, kada tikrai reikia eiti į gydymo įstaigą ir jiems būtų sudarytas žalias koridorius – jie nelauktų nė minutės ilgiau, nei priklauso“, – dėstė P. Uksas.
Už neskubią pagalbą – mokestis
Pašnekovas pažymi – atvykusieji dėl neskubios pagalbos turi būti pasiruošę už tokią paslaugą ne tik susimokėti, bet ir laukti ne vieną valandą. Tiesa, didžiausia problema, kad dėl didelio neskubių pacientų srauto kenčia tie, kuriems išties reikia padėti „čia ir dabar“.
„Dar turime problemą – būna daug nepatenkintų žmonių, kurie atvyksta dėl rimtų sužalojimų arba įtariamų lūžių, šviežių traumų, tai jie laukia bendroje eilėje, nes kažkas prieš pusę mėnesio pasitempęs koją nepatenka pas traumatologą dėl eilių“, – pastebėjo P. Uksas.
Jis priminė, kad atvykus į priėmimą žmogus visų pirma yra užregistruojamas, įvyksta vadinamas medicininis rūšiavimas, kai įvertinami atvykusio žmogaus gyvybiniai parametrai.
„Nemokamos paslaugos teigiamos tik tada, kai yra iš tikrųjų skubi pagalba ir pacientas turi skubų siuntimą į skubiosios pagal bos skyrių. Tada jis pagal savo gyvybinius parametrus, amžių, gretutines ligas, vyraujančią patologiją ir nusiskundimo pobūdį, pastatomas į laukimo eilę.
Pavyzdžiui, vertinant elementarią traumą, turime rūšiavimo punktus, kokios traumos turėtų eiti pirmiau, o kurios gali ilgiau palaukti. Visi smulkūs sužalojimai, nekraujuojantys, neišnirimai, ne atviri lūžiai, trumpųjų kaulų traumos, įskaitant apatinių galūnių – tai ir čiurnos, dilbiai, riešai, pirštai, pėdos, dažniausiai priskiriami pirmai, tai yra žaliai kategorijai. Kitaip sakant, jų vieta – šalia tų pacientų, kurie kreipėsi dėl erkės ištraukimo, senesnių traumų ir panašiai“, – aiškino gydytojas.
Jei tai yra atviras lūžis ir kraujavimas, tokių atvejų kategorija yra aukštesnė – oranžinė ar geltona, jei yra žaizda, išnirimas, tai yra jau geltonos kategorijos pacientai, nes jie patiria žymiai didesnį skausmą.
„Kitas dalykas, jiems reikia kuo skubiau suteikti pagalbą, sustabdyti kraujavimą, jei tai rimta žaizda. Jei tai yra mistinis katės įkandimas, praktiškai tai bus žalia kategorija. Tokiu būdu išskirstomi trauminiai pacientai – galvos traumoms yra atskiras protokolas, pilvo skausmams – kitas protokolas ir t.t.
Žmogus būna informuojamas, kad prieš jį yra tiek ir tiek laukiančių pacientų, kurie yra tokio paties skubumo, o jei atvažiuos skubesnių natūraliai eilė dar pasislinks ir laukimo laikas vidutiniškai truks 2–3 valandas. Jei yra ideali diena, gali būti, kad ir dėl visiško menkniekio atėjęs bus apžiūrėtas iš karto ir užtruks 5 minutes, kol pateks pas gydytoją.
Bet būna dienų, kai lauke slidu, dar kažkas nutinka, tada pikiniu laikotarpiu eilės gerokai nusitempia. Ypač po darbo valandų arba sekmadienis visi nusprendžia pasitikrinti sveikatą dėl to, kas įvyko ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį. Natūralu, kad laukimo laikas tada išilgėja“, – įspėjo gydytojas.
Frazė, tapusi keiksmažodžiu
Pašnekovas neslėpė, kad net užuomina apie galimai mokamas paslaugas gyventojus akimirksniu greitai supykdo.
„Pykčių kyla visada, retas kuris neišreiškia nepasitenkinimo. Ir tas sakinys „aš moku mokesčius“ jau skamba kaip keiksmažodis. Suprantu, kad visi mokame, lygiai taip pat ir mes mokame mokesčius, bet yra tam tikros tvarkos, kurios reglamentuoja, kur kokiais atvejais reikėtų kreiptis, pavyzdžiui, poliklinikos nedarbo metu“, – kalbėjo P. Uksas.
Jo pastebėjimu, neretas šiandien net nežino, kur yra jo poliklinika, turime ir tokių atvejų, kurie sako esantys prisirašę pas mus priėmimo skyriuje, kas neįmanoma:
„Kita dalis žino, kur jų poliklinika, bet ką daryti, kai ji neveikia, nežino. Kartais ir poliklinikų teikiama informacija ne visada yra teisinga, kad dėl bet kokios traumos kreipkitės į RVUL traumatologijos poskyrį. Bet realiai taip nėra, čia reikėtų kreiptis tik dėl būtinosios pagalbos. Tuo metu dėl smulkių traumų lygiai taip pat savo darbą turi atlikti šeimos gydytojas – jo kompetencijoje yra tiek diagnostika, tiek rentgenas, tiek elementarių žaizdų sutvarkymas.“
Pašnekovas kartu vylėsi, kad situaciją kiek keisti padės planuojama eilių valdymo sistema – siekiama viešai rodyti, kokia yra laukimo eilė priėmimo skyriuje.
„Tada žmogus galės susimąstyti, kad jei sumušė koją prieš 5 dienas, gal neverta vykti į priėmimą būtent dabar, nes eilė pas traumatologą ten yra 6 valandos. Tai būtų ne tik auklėjimo, bet ir informavimo priemonė, kad yra eilės ir negali vien priėmimo skyrius amortizuoti visų sistemos problemų“, – konstatavo jis.
Kada privalo teikti šeimos gydytojo pagalbą ligoninėje
Tiesa, ligoninė ir priėmimo-skubios pagalbos skyrius gali tapti ta vieta, kur sunegalavęs žmogus kreipiasi ir šeimos gydytojo lygio pagalbos, kai poliklinikos nedirba. Tačiau tokios įstaigos aiškiai nurodytos ligonių kasų puslapyje – šioms ambulatorinėms paslaugoms gauti įstaigos turi būti sudariusios atitinkamas sutartis.
Pavyzdžiui, dvi pagrindinės tokios vietos Vilniuje – Centro poliklinikos budinčio gydytojo tarnyba ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.
„Kiekvienas į savo sveikatos bėdą reaguoja skirtingai – kažkam ir sloga atrodo labai baisi liga, o kažkas ir su išnirusia ranka kelis mėnesius galvoja, kad praeis“, – sakė V. Kurpatov.
Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnybos vedėjas Viktor Kurpatov portalui tv3.lt pasakojo, kad nors paprastai į šią vietą kreipiasi išties sunegalavę žmonės, kuriems reikia šeimos gydytojo pagalbos, vis tik ir pasitaiko tokių, kurių būklė tikrai galėtų laukti kitos dienos.
„Mūsų kabinetas ir nėra trečio lygio ligoninės priėmimas – mes ir esame šeimos gydytojas, tad negali sakyti, kad pacientai atvyksta be reikalo. Kita vertus, žmones galima suprasti, kai jie skambina pirmadienį į registratūrą, o jiems sako – nėra talonų. Tai jie neturi, kur dėtis ir pirmadienį srautas tikrai būna didesnis. Savaitgalį taip pat būna pacientų padaugėjimas.
Didžioji dalis ateina dėl ūmios ligos, nors galbūt ji mums neatrodo iki galo rimta. Kiekvienas į savo sveikatos bėdą reaguoja skirtingai – kažkam ir sloga atrodo labai baisi liga, o kažkas ir su išnirusia ranka kelis mėnesius galvoja, kad praeis. Bet tikrai neateina dėl ilgalaikio gydymo ar recepto sauskelnėms, vaistams“, – pasakojo gydytojas.
