Ministras pažymėjo, kad Europoje tęsiasi aptarimai dėl bendresnės šalių strategijos, kaip būtų galima reguliuoti gyventojų judėjimą, kaip stebėti rodiklius ir pagal ką apsispręsti, kokios šalys būtų įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, kokias izoliacijos taisykles pritaikyti.
„Sutarimo kol kas nėra, bet galiu paminėti, kas yra aptarinėjama. Tai viena tokių rekomendacijų, kad nebūtų diskriminacijos dėl kaimyninės valstybės. Tai šiuo atveju irgi galėtume būti tokiu pavyzdžiui, kai Lenkijai ar Estijai taikome tam tikras išimtis, ko nedarome kitoms valstybėms.
Tai kalbama, jei būtų taikomos tokios išimtys, tai visoms Šengeno erdvės valstybėms. Taip pat svarstoma, kad būtų stebimas ne tik naujų atvejų skaičius, bet ir atliekamų tyrimų skaičius ir teigiamas procentas nuo visų atliekamų tyrimų.
Didintų „žaliosios zonos“ rodiklį
Ministras pažymėjo, kad diskutuojama ir apie aukštesnius rodiklius dėl šalių, kurios būtų vadinamojoje žaliojoje zonoje.
„Siūloma tą rodiklį didinti iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 2 savaites. O atliktų teigiamų testų procentas neturėtų viršyti 3 proc. iš 100 atliktų tyrimų.
Taip pat pasiūlytos tam tikros išimtys dirbantiems, studijuojantiems, kurios beveik sutampa, ką ir dabar taikome kaimynėms šalims. Tai tikėkimės, kad sutarimą Europai pavyks pasiekti ir turėsime daugiau mažiau vienodą tvarką“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto pati Lietuva net ir padidinus minimą rodiklį pagal dabartinį sergamumą atsiduria netoli „raudonos linijos“, kada atvykstant į kitą šalį nereikėtų izoliuotis. Registrų centro duomenimis, šiuo metu dviejų savaičių sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 49,8.
Siūlo izoliaciją taikyti tik iš šalių, kur sergamumas didesnis
Taip pat ministras pranešė, kad izoliaciją svarstoma taikyti atvykstant iš tų šalių, kur sergamumas didesnis nei Lietuvoje.
„Kaip tik kitą savaitę, manau, bus teikiami siūlymai – tiek Covid-19 valdymo komitetui apsvarstyti, tiek Vyriausybės nutarimo pakeitimams – kad vis tik būtų atsisakyta kažkokio konkretaus rodiklio, o būtų susieta su rodikliu, kurį turi Lietuva ir kad toks reikalavimas būtų atvykstant iš valstybių, kur rodiklis yra didesnis nei Lietuvos“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Veryga.
Anot ministro, toks sprendimas negaliotų atvykstant iš trečiųjų šalių.
Jis taip pat teigė, kad Europos šalys ir toliau derasi dėl vieningų kriterijų, į kuriuos atsižvelgus būtų įvedami apribojimai keliautojams.
Pasak A. Verygos, svarstoma nustatyti, kad šalys neturėtų būti įtraukiamos į paveiktų valstybių sąrašą, jei jose pastarųjų dviejų savaičių sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų neviršija 50 atvejų ribos. Taip pat diskutuojama apie galimybę įvesti tyrimų apimčių kriterijų.
„Būtų stebimas (...) atliekamų tyrimų skaičius bei bendras teigiamų atvejų procentas nuo jų. Naujų atvejų skaičius neturėtų viršyti trijų procentų visų tyrimų“, – Europos šalių svarstymus komentavo ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad Europos šalys skeptiškai vertina galimybes taikyti išimtis kaimyninėms šalims.
„Mes galėtume būti tokiu pavyzdžiu, kuomet Lenkijai ar Estijai taikom tam tikras išimtis, kurių netaikom kitom valstybėm“, – sakė A. Veryga.
Ministras pabrėžė, kad dėl vieningos tvarkos „sutarimo kol kas nėra“.
Nuo pirmadienio labiausiai koronaviruso (COVID-19) paveiktų šalių sąrašą papildė Estija, Lenkija, Vokietija, Islandija ir San Marinas. Iš paveiktų šalių grįžusiems, atvykusiems ar per paveiktas šalis keliavusiems žmonėms yra privaloma izoliuotis, tačiau Lenkijai ir Estijai numatytos išimtys.
Dviejų savaičių izoliacija nėra taikoma Lenkijos ir Estijos piliečiams bei teisėtai ten gyvenantiems žmonėms, grįžusiems ar atvykusiems darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.
Koronaviruso paveiktomis šalimis laikomos valstybės, kuriose sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 25 atvejus.
Šiuo metu, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis mažesnį sergamumo rodiklį nei Lietuva turi Lenkija, Graikija, Italija, Bulgarija, Vokietija, Norvegija, Kipras, Suomija, Lichtenšteinas ir Latvija.
Į Lietuvą atvykti leidžiama užsieniečiams iš Europos Sąjungos, taip pat Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano.
Užsieniečiams iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis.
