Trečiadienio popietę pats ministras A. Veryga savo „Facebook“ paskyroje suskubo raminti medikus ir jų pacientus. Jis tikina, kad toks sprendimas spalio 1-ąją neįsigalios.
„Galiu nuraminti medikus ir pacientus. Iki š.m. lapkričio 1 d. atidėtas naujos tvarkos įsigaliojimas, pagal kurią turi būti skiriamas gydymas pacientams hipertenziniais vaistais, kurie kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ji neįsigalios spalio 1-ąją.
Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad medikų ekspertų bendruomenė neranda bendro sutarimo, kokia turėtų būti naujoji tvarka. Būtent todėl skirta papildomai laiko nesutarimams išspręsti ir suderinti pozicijas. Na, o jei jo nebus rasta, šios tvarkos įsigaliojimas bus atidėtas iki kitų metų ar net ir ilgesniam laikui“, – rašo A. Veryga
„O iš skambių viešų pareiškimų susidaro įspūdis, kad dabar galiojanti tvarka yra gera ir nieko keisti nereikia. Lietuva juk „puikiai“ tvarkosi su hipertenzijos gydymu. Turbūt taip reikėtų suprasti ekspertų pasisakymus?
O jei vis tik manome, kad nėra viskas taip gerai, kaip turėtų būti, kviečiu sėsti prie bendro stalo ir susitarti. Juk tai įmanoma. Dialogo kultūra – ne naujiena Lietuvoje.
Ir pabaigai. Net neabejoju, kad šių nesutarimų priežastis tarp ekspertų nėra vaistų gamintojų įtaka, kaip gali susidaryti įspūdis iš kai kurių straipsnių.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šeimos gydytojai Verygos rekomendaciją aukštą kraujospūdį turintiems pacientams skirti pigiausius vaistus vadina absurdu. Medikai baiminasi, kad jų pečius užguls didžiulė atsakomybė, mat jau nuo spalio jie turės skirti ne pačius efektyviausius vaistus konkrečiam pacientui, o jų pakaitalą. O, pasak šeimos gydytojų, tokie vaistai pacientui gali visiškai netikti dėl jau turimų gretutinių ligų.
„Vienų kepenų funkcija yra gera, kitų – sutrikusi. Dėl to ir turime rinktis vaistą tam pacientui, kuris turi inkstų funkcijos sutrikimą, tokį vaistą, kuris geriau šalinamas per kepenis. Kad nedidėtų to vaisto koncentracija dėl inkstų funkcijos sutrikimo“, – kalbėjo Kauno klinikų šeimos medicinos klinikos gydytojas Gediminas Urbonas.
Skaičiuojama, kad arterine hipertenzija Lietuvoje serga daugiau kaip 700 tūkstančių žmonių – kas ketvirtas. O efektyviai negydoma ši liga gali sukelti mirtinas komplikacijas – tokias kaip smegenų insultas ar širdies infarktas. Pasak medikų, kas ketvirto paciento gydymas nuo aukšto kraujospūdžio taps kur kas sudėtingesnis.
„Hipertenzija yra tas rizikos veiksnys arba tas rusenantis laužas, kuris dega ilgai, jisai kenkia kraujagyslei, širdį, inkstus ir smegenis. Ir mes tas problemas matome po keleto metų arba dešimtmečių“, – sako Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vedėja Gintarė Šakalytė.
Nepaisant gydytojų ir pacientų pasipriešinimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga medikus žada vilioti paskatinimais, kad šie skirtų pigiausius vaistus nuo aukšto kraujospūdžio kenčiantiems pacientams. Tokia praktika, anot Verygos, vadovaujasi ir Skandinavijos šalys.
