Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį apie 8 valandą neįprastai tylu, nors jau turėtų prasidėti pamokos, vaikų – vos vienas kitas.
Streikuojančios mokytojos ant savo kabineto durų kabina užrašus „Streikas“.
Mokytojų kambaryje renkasi mokytojos, profsąjungos pirmininkei pranešama, kad į mokyklą ateis švietimo ministras Gintautas Jakštas, ji šią žinią perduoda mokytojoms.
Spręs dėl tikrojo streiko
Fizikos mokytoja, mokyklos profsąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė sako, kad streikuoja 51 iš 64 įstaigos pedagogų. Pedagogai sako nekantriai laukiantys, ką pasakys ministras, ir tuomet spręs, ar rugsėjo pabaigoje rengti ir tikrąjį streiką.
„Šiandien iki penktos valandos mes turime nuspręsti, ar streikuosime. Galimas ir toks variantas. Žiūrėsime, ką dar ministras pasakys, įdomu. Pasišnekėsim, pakalbėsim, surašysim protokolą ir nuspręsime“, – BNS sakė mokytoja.
„Mes tikimės vieno dalyko, kad mes pradėtume šnekėti viena kalba, kad nebūtų manipuliacijų“, – tvirtino ji.
Pedagogai įspėjamąjį streiką reikalaudami didesnių atlyginimų jau šiemet, mažesnių klasių, vykdys dvi valandas, dalyje įstaigų nevyks pirmosios dvi pamokos, kai kur šią dieną ugdymo procesas bus rengiamas nuotoliniu būdu.
LŠDPS duomenimis, įspėjamajame streike ketina dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų 228 ugdymo įstaigose – tiek mokyklose, tiek darželiuose ar ugdymo centruose.
Gausiausiai protestuoja Klaipėda
Masiškiausiai pedagogai protestuoja Klaipėdoje – 44-iose arba maždaug pusėje savivaldybės įstaigų, streikas taip pat vyksta 33-ose arba ketvirtadalyje Vilniaus, 17-oje Alytaus, 20-yje Panevėžio švietimo ir ugdymo įstaigų.
Pasyviausiai streikas vyksta Kaune – trijose įstaigose protestuoja apie 60 pedagogų, vienoje jų, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje, streikuoja tik viena mokytoja.
Ant Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos langų penktadienį matyti iškabos „Streikas“. Jos pasitinka ir įėjusius į vestibiulį, visai greta Vydūno skulptūros. Pirmosios dvi pamokos čia taip pat nevyksta – pedagogų teigimu, į mokyklą kol kas atėjo vos keli moksleiviai, jų užimtumu yra pasirūpinta, keli vaikai žaidžia stadione futbolą.
Šioje gimnazijoje streikuoja 53 pedagogai iš maždaug 70.
„Ir Vydūnas streikuoja“, – BNS sakė apie 30 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Lilija Bručkienė, einanti ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pavaduotojos pareigas.
Jos kolegė, pradinių klasių mokytoja Aurelija Macijauskienė su kolegėmis ketvirtadienį sako sugaišusios kelias valandas, per kurias spausdino, karpė ir klijavo iškabas. Ant mokytojų palaidinių šį rytą taip pat kabo kortelės su žinute „streikuoju“.
Mažesnių klasių siekia penkerius metus
Anot L. Ščensnovičienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikiami duomenys apie pedagogų atlyginimus „neatitinka tiesos“.
„Nėra taip, kad mokytojo atlyginimas siektų 1400. Mes galime paimti atsiskaitymo lapelius ir pasižiūrėti. Tam, kad turėtume tokį atlyginimą, tai lietuvių kalbos mokytojas turi turėti 24 pamokas, klasę ir turėti 1,4 etato. Čia gi neįmanoma tokio krūvio pavežti“, – BNS sakė mokytoja.
Ji taip pat primena, kad mokytojai nuo 2018 metų prašo ministerijos sumažinti moksleivių skaičių klasėse, taip pat įvardija problemą, jog nuo rugsėjo atnaujinus mokymo programas, mokytojams tenka patiems kurti metodinę medžiagą skirtingų gebėjimų moksleiviams, kurių kai kuriose klasėse – ir 30.
„Aš fizikos mokytoja - septintos, aštuntos klasės pradeda pagal atnaujintas programas. Gerai, septintokams gavau vadovėlius, (..) bet ką daryti su aštuntokais? Aš visą dieną galvoju tik apie tai - ką dėstyti, ko ne dėstyti, kaip išaiškinsiu“, – sakė ji.
G. Jakštas: siūlymus teiksime kitą savaitę
Į susitikimą su pedagogais atvykęs G. Jakštas teigė sieksiantis išgirsti mokytojų reikalavimus.
„Pagrindinis tikslas išgirsti mokytojus, kodėl pasirinkta būtent šita forma, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Jakštas.
„Planas mums yra laikytis susitarimų, tų, kas yra sutartyse su profesinėmis sąjungomis ir nacionaliniame įsipareigojime, susitarime tarp politinių partijų“, – pridūrė jis.
G. Jakštas sakė, kad „dėl streikavimo lėšų daugiau neatsiranda, tai yra aišku.“
„Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo ministras.
Susitikimas ministrą įkvėpė
Po susitikimo su pedagogais G. Jakštas sakė, kad jis buvo įkvepiantis.
„Iš tikrųjų sąlygos nėra lengvos, žiūrint ir į infrastruktūrą, darbo sąlygas, tai tikrai yra nelengva mokytojams, bet matant jų susitelkimą, tai iš tikrųjų įkvepiantis susitikimas“, – teigė ministras.
Jis pridūrė, kad yra nemažai per ilgą laiką susikaupusių problemų. Anot G. Jakšto, visų pirma, svarbu sumažinti mokytojų juntamą neteisybės jausmą.
„Didžiausias dalykas pirmas, kurį turime padaryti, tai tas neteisybės jautimas, kai matome, kiek yra skiriama lėšų švietimui, bet mokytojai nejaučia, kad iki jų tos lėšos ateitų. Mes turime išdėlioti aiškiai, kaip pasiskirsto tas biudžetas procentaliai, kur nueina lėšos švietimui, tai tą turime padaryti nedelsiant“, – sakė jis.
Ministras sakė, kad mokytojai nuogąstauja dėl didelių klasių, pasikeitusių ugdymo programų, mokytojų padėjėjams tenkančio nepilno darbo krūvio.
„Pats darbo pobūdis yra labai nelengvas“, – tvirtino G. Jakštas.
Tuo metu L. Ščensnovičienė sakė iš ministro išgirdusi konkretesnių atsakymų, tačiau tikino dalies dar palauksianti.
„Mes išgirdome dalį labai gerų konkrečių atsakymų, o dalies atsakymų dar palauksime, pažiūrėsime, kas bus ir tada priimsime sprendimą (dėl streiko rugsėjo pabaigoje – BNS)“, – teigė mokytoja.
Didinti atlyginimus prašo dar šiemet
LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita. Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos LŠDPS ketina surengti ir didesnės apimties streiką.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.
