Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ parengė sostinės darnaus judumo plano veiksmų planą iki 2024 m. Jame nurodyta kaip per artimiausius dvejus metus Vilniuje keisis susisiekimas automobiliais, viešuoju transportu, dviračiais ir paspirtukais.
Naujienų portalas tv3.lt pristato, kokie pokyčiai per artimiausius dvejus metus laukia sostinės gatvių ir pėsčiųjų.
„Siekiama, kad pasirinkimas keliauti pėsčiomis Vilniaus miesto gyventojui būtų patogesnis nei iki šiol“, – rašoma plane.
Niujorko standartą taiko Vilniaus gatvėms
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prieš metus prie MO muziejaus pristatė naują sostinės gatvių standartą, kurį sudaro 12 principų. Nuo to laiko, visos naujai projektuojamos gatvės turi atitikti šį standartą, pagal jį pertvarkomos ir kai kurios senos Vilniaus gatvės.
„Šiandien yra labai svarbi diena Vilniaus miestui ir jo gyventojams. <...> Mes pristatome Vilniaus gatvių standartą, kuris iš esmės pagerins ir pakeis Vilniaus gatvių įvaizdį“, – tuomet kalbėjo R. Šimašius.
Pasak Vilniaus mero, buvo paimtas Niujorko gatvių standartas ir buvo išsikeltas tikslas jį pritaikyti mūsų sąlygoms.
„Padaryti Vilniaus gatvių standartą. Apie viską: apie žalumą, apšvietimą, visų žmonių judėjimą. Kad būtų jauku ir gerai. Kad pasiektume tai, ko norime visi – kad mūsų visų mėgstamiausia pasaulyje gatvė būtų ne ta, kurią aš mačiau Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. <...> Tikslas, kad mylimiausia gatvė būtų, kur vilnietis gyvena arba dirba“, – teigė R. Šimašius.
Vienas iš esminių gatvių standarto elementų – gatvės humanizavimas. Kuo daugiau žalumos, dėmesio pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams. Kartu – siauresnis kelias automobilių vairuotojams. Dėl šios priežasties gatvių humanizavimas tarp vilniečių įgavo gatvių siaurinimo titulą, o šiuo procesu ypač nepatenkinti vairuotojai.
Pirmą gatvių siaurinimo blyną turėtų baigti kitąmet
„Gatvės dizainas turi būti jaukus ir vizualiai malonus visiems eismo dalyviams. Vienas iš būdų keisti gatvės vaizdą – gatvę humanizuoti“, – rašoma veiksmų plane.
Plane nurodoma, kad humanizuojant gatves, jos tampa ramaus eismo zonomis, siaurinamos automobilių eismo juostos iki minimalių reikalavimų, pertvarkomas automobilių parkavimas/stovėjimas, įrengiamos saugumo priemonės, sodinami želdiniai, gatvėje patalpinami mažosios architektūros elementai.
„Visų šių palyginti mažų veiklų ir gatvės detalių kūrimo tikslas – miestiečiams saugesnis judėjimas tarp gyvenamųjų namų ir didelių bei kartais nesaugių įmonių pastatų, gyvesnės gatvės, daugiau erdvės judantiems pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais. Ilgainiui tokios erdvės sukuria ramesnę ir patrauklesnę aplinką, tampa saugesnės vaikams savarankiškai keliauti“, – teigia plano autoriai.
Gatvių humanizavimas plačia apimtimi pradėtas pertvarkant Naujamiesčio rajoną. Kaip nurodoma plane, pilotinis projektas, kuris pradėtas vykdyti 2020 m., turėtų būti užbaigtas kitąmet.
Naujamiesčio patirtį perkels ir į kitus rajonus
Daug dėmesio sulaukė Naugarduko gatvės humanizavimo procesas. Plane nurodoma, kad dalis Naugarduko gatvės tapo ramaus eismo zona, o automobiliai joje juda lėčiau.
„Gatvė tapo viešąja erdve – čia įrengtos iškiliosios sankryžos, ryškiai pažymėtos perėjos, dviračių takai, pėsčiuosius saugo pasodinti nauji papildomi želdiniai. Šioje gatvėje savaitgaliais organizuojamas gatvės turgus.
Šalia Naugarduko esančių T. Ševčenkos ir Vytenio gatvėse automobilių eismo juostos – vis dar labai plačios, todėl dalį automobiliams nenaudojamos vietos galima skirti sklandesniam ir saugesniam pėsčiųjų, dviratininkų judėjimui kurti.
Pertvarkomų gatvių važiuojamosios dalys tampa siauresnės, atsiranda nauji dviračių takai ir želdiniai, kurie prasmingai atskiria eismo juostas. Labiausiai pasiteisinę humanizavimo sprendiniai bus taikomi pertvarkant ir kitų miesto rajonų gatves“, – nurodoma plane.
Plano autoriai nurodo ir pagrindinius privalumus, kuriuos suteikia humanizuotos gatvės. Pasak jų, dėl greičio apribojimo sutrumpinamas kelionės laikas, sumažėja atstumai tarp transporto priemonių, eismas vyksta sklandžiau, kas leidžia užtikrinti nors ir lėtesnį, bet nuolatinį transporto priemonių srautą.
Pažymima, kad humanizavus gatves, sumažėja oro ir triukšmo tarša, anglies dvideginio išmetimą sumažina automobilių transportą keičiantis didesnis pėsčiųjų ir dviračių skaičius.
Tvirtinama, kad humanizavus gatvę, gyventojai motyvuojami vaikščioti ir važiuoti dviračiu, o vaikai - žaisti lauke, jaunimas skatinamas judėti savarankiškai, o tėvai drąsiau leidžia savo vaikams judėti savarankiškai, taip pat didėja gatvę kertančių pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas.
„2017–2019 metais dažniausi su pėsčiaisiais ir dviratininkais įvykę eismo įvykiai buvo fiksuoti Naujamiesčio, Senamiesčio, Verkių ir Žirmūnų rajonuose. Ramaus eismo zona Naujamiestyje ilgainiui, tikėtina užtikrins daugiau saugumo Naugarduko ir su ja susijusiose gatvėse (mažesnis greitis – mažesnė žūčių tikimybė)“, – gatvių humanizavimo pliusus apibendrina plano autoriai.
Beveik 400 km blogos būklės takų
Plane nurodoma, kad susisiekimas pėsčiomis yra Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo vienas iš principų ir miesto plėtros prioritetų.
„Vilniaus miesto savivaldybė planuoja iki 2030 m. keliavimo pėsčiomis dalį nuo visų kelionių mieste padidinti iki 30 proc. Jei šis siekis būtų realizuotas, keliavimas pėsčiomis ne tik užtikrintų miesto funkcionalumą, bet ir turėtų teigiamos įtakos kiekvienam pėsčiomis keliaujančiam miesto gyventojui.
Galiausiai, vaikštumas mieste kuria socialinę (gyvybingumas, saugumas, sveikatingumas), ekonominę (sutaupytas laikas ir išlaidos) bei ekologinę (sumažinta triukšmo ir oro tarša) naudą“, – rašoma plane.
Vilniuje nuo 2020 m. pradėta pėsčiųjų takų ir pėsčiųjų perėjų būklės inventorizacija. Iki 2022 m. pradžios inventorizuota 1853 km pėsčiųjų takų, iš kurių esama infrastruktūra sudaro 1490 km, o pėsčiųjų takų infrastruktūros trūkumas nustatytas 363 km takų.
„Vilniaus mieste yra 383 km blogos būklės pėsčiųjų takų, kuriuos būtina remontuoti arba rekonstruoti. Dalis šių takų yra sutvarkoma vykdant dviračių takų projektus ir/arba gatvių rekonstrukcijos projektus. Tačiau norint sukurti vientisą šiuolaikišką ir patogų pėsčiųjų takų tinklą, netikslinga rištis tik prie aukščiau minėtų projektų įgyvendinimo arba jų tęsimo“, – teigia plano autoriai.
Norint iki 2030 m. pasiekti išsikeltus tikslus, reikia kasmet sutvarkyti ir naujai įrengti po 90 km pėsčiųjų takų.
„Tai – nemenkas iššūkis miestui“, – pripažįstama plane.
Plane numatyta suformuoti pagrindinį Vilniaus miesto pėsčiųjų trasų tinklą, taip pat rekonstruoti nesaugias ir netvarkingas pėsčiųjų takų atkarpas. Išsikeltas tikslas per dvejus metus rekonstruoti 145 km netvarkingų takų, o iki 2030 m. rekonstruoti 383 km. Per dvejus metus numatyta tam skirti 17 mln. eurų.
Plane nurodytas ir siekis pertvarkyti gatves, didinant saugą ir patogų pėsčiųjų, dviratininkų judėjimą. Per dvejus metus turėtų būti pertvarkyti 35 km, iki 2030 m. norima pertvarkyti 80 km. Iki 2024 m. numatyta tam skirti 90 mln. eurų.
