Vienas svarbiausių klausimų šiuo metu visuomenėje be to, kokie buvo nužudymo motyvai, yra ir tai, kokią bausmę už brutalų nužudymą turės atlikti paauglys, jeigu teismas pripažins jo kaltę.
Advokatas Valdemaras Bužinskas aiškina, kad nors Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas tik nuo 16-os metų, vis dėlto už sunkius nusikaltimus, tokius kaip pastarasis, asmuo atsako jau nuo 14-os.
Kas gresia įtariamajam žudikui?
Paaiškėjus, kad žiauriu nužudymu įtariamas paauglys gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, advokato teigimu, maksimali laisvės atėmimo bausmė jam galėtų būti 10 metų.
„Maksimali laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, o juo labiau ir mažamečiui, yra 10 metų. Ką jis bedarytų, didesnė laisvės atėmimo bausmė negali būti skiriama.
Tokia nuostata yra kartais piktnaudžiaujama, kiek mano praktikoje būdavo, jeigu grupinis nusikaltimas ir jame dalyvauja nepilnametis, tai labai dažnai jis būdavo verčiamas prisiimti visą atsakomybę. Kadangi jam maksimali bausmė bus 10 metų. Tuo tarpu, jeigu ten būtų visi pilnamečiai, tai bausmės būtų gerokai didesnės“, – nurodo V. Bužinskas.
Vis dėlto, advokatas atkreipia dėmesį, kad 10 metų – tai maksimali bausmė, todėl yra tikimybė, kad po teisminių procesų nusikaltėliui tiek gali ir neskirti.
Pasak jo, maksimali bausmė skiriama išimtiniais atvejais.
„Bendra taisyklė tokia, kad 10 metų skiriama labai retai, nes yra ir kitas dalykas – bausmės paskirtis, kuri nepilnamečių nusikaltėlių atveju vėlgi yra kitokia.
Jeigu suaugusiam žmogui bausmė skiriama, kad apsaugoti visuomenę nuo jo tolimesnių nusikalstamų veikų, jį izoliuoti, tai nepilnamečiams tokios nėra. Jiems tai dažniausiai yra susiję su tam tikromis auklėjimo priemonėmis“, – aiškina advokatas.
Advokatas: nepilnamečių padaromų nusikaltimų motyvai – sunkiai protu suvokiami
V. Bužinskas pasakoja, kad ne mažiau svarbūs yra ir nužudymo motyvai, nes tai vėlgi turi įtakos galutiniam sprendimui.
Pasak jo, nepilnamečių padarytų nusikaltimų motyvai būna labai savotiški, sunkiai suvokiami protu.
„Kalbant apie motyvus, tai vėlgi būna iš keršto, savanaudiškų paskatų, daug tų dedamųjų yra. Dėl to ikiteisminis tyrimas ir atliekamas, norint išsiaiškinti šituos klausimus.
Bet kas tai yra charakteringa, kad kartais nepilnamečių padaromi nusikaltimai savo motyvais būna labai savotiški, čia švelniai sakau, ir dažniausiai suprantami tiktai tam pačiam asmeniui, nes kada apklausų metu pradeda aiškinti, dėl ko jis taip pasielgė, tai sveiku protu kartais labai, labai sunku suprasti“, – pabrėžia jis.
Ekspertas, remdamasis savo praktika, nurodo ir vieną dažniausių motyvų, kuris paaiškėja paaugliams padarius žiaurius, smurtinius nusikaltimus. Jo teigimu – tai yra patyčios.
„Tos patyčios nebūtinai yra aiškiai matomos, yra ir psichologinių patyčių, kai elgiamasi kaip su pusiau žmogumi arba pastoviai įvelia jį į įvairias situacijas ir po to iš tų situacijų šaipomasi. Labai dažnai yra šaipomasi labai jautriais dalykais, pavyzdžiui, seksualiniais – filmuojant, fotografuojant vėliau visokius veiksmus.
Yra atvejų, kai sistemingai kartojami tokie dalykai net privedė prie savižudybės. O čia yra kaip benzino statinė, užtenka nedidelės kibirkštelės ir ji pratrūksta, lygiai kaip pastoviai žeminamas žmogus tampa pavojingas, nes tas žeminimas ir patyčios turi ribą, o kai sprogsta, tai pasireiškia labai žiauriomis priemonėmis“, – nurodo V. Bužinskas.
Kada nepilnametis gali būti nepakaltinamas?
Vis dėlto, būna ir atvejų, kai net ir žiaurų nusikaltimą padaręs asmuo gali likti nepakaltinamu. Advokatė Dovilė Murauskienė pasakoja, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams ir prokurorams kyla abejonių, kad asmuo neturi pilno supratimo apie savo veiksmų pavojingumą ir negali jų valdyti – tokiu atveju yra paskiriama teismo psichiatrijos ekspertizė.
„Jos metu ekspertai vertina, ar asmuo turėjo visišką supratimą nusikalstamų veikų padarymo metu, ar jis galėjo valdyti savo elgesį, ar galėjo suprasti savo elgesį ir pan. Paprastai nepakaltinamumą lemia psichikos būklę, tam tikra psichikos liga.
Labai įvairios tos būklės gali būti, bet iš esmės būklė, kuri paveikia mąstymą, gebėjimą valdyti savo veiksmus, tai tokiu atveju gali būti taikomas nepakalinamumo institutas ir asmuo nenuteisiamas, o pradedamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas ir priimamas teismo sprendimas, kokiu būdu gydyti, pašalinti tas priežastis, izoliuoti tą asmenį nuo visuomenės“, – nurodo D. Murauskienė.
Jeigu nusikaltimą padarytų jaunesnis nei 14 metų žmogus – kas tada?
Advokatė Dovilė Murauskienė paaiškina, kad Lietuvos įstatymai labai aiškiai atskiria baudžiamąją ir kitokio pobūdžio atsakomybę, kai nusikaltimą padaro jaunesnis nei 14 metų vaikas.
„Tėvai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už patį nusikaltimą, kurį padaro jų vaikas. Kitaip tariant, jeigu, pavyzdžiui, 13-os metų vaikas kažkokiu būdu įvykdytų nužudymą, jo tėvai nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl to veiksmo. Už nusikalstamą veiką atsako tik tas asmuo, kuris ją padarė“, – pabrėžia advokatė.
Visgi, kaip pažymi D. Murauskienė, tai nereiškia, kad tėvai lieka visiškai be atsakomybės. Jei vaikas dar nesulaukęs įstatyme numatyto amžiaus padaro sunkią veiką, tėvams gali būti taikomos administracinės nuobaudos už nepriežiūrą ar pareigų nevykdymą.
„Dažniausiai tai būna administracinė atsakomybė – už netinkamą pareigų, įgaliojimų, vertybių diegimo neįvykdymą. Taip pat labai dažnai pritaikoma civilinė – materialinė atsakomybė, ypač kai reikia atlyginti padarytą žalą. Tokiais atvejais ieškiniai dažniausiai nukreipiami į tėvus, globėjus ar rūpintojus, nes vaikai paprastai neturi nei pajamų, nei turto“, – paaiškina ji.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokiose situacijose beveik visada įsitraukia vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios sprendžia, kaip toliau su vaiku dirbti, kokias poveikio priemones taikyti.
„Vaiko atvejo vadybos kontekste ieškoma priemonių, kurios galėtų paveikti formuojamą neteisėtą ar nusikalstamą elgesį. Vaikai gali būti siunčiami ir į specializuotas ugdymo įstaigas. Tačiau jeigu formaliai vaikas nėra sulaukęs 14 ar 16 metų – priklausomai nuo veikos pobūdžio – baudžiamoji atsakomybė jam negali būti taikoma. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas dažnai nutraukiamas arba net nepradedamas“, – aiškina D. Murauskienė.
Auka ir žudikas buvo artimi draugai
Kartu besimokiusių ir kaimynystėje gyvenančių vaikų mama (vardas ir pavardė red. žinoma) naujienų portalui tv3.lt papasakojo išskirtines šokiruojančias detales apie aukos ir įtariamojo žudiko ryšį, apie jų gyvenimo detales ir nesuvokiamą tragediją.
Moteris atskleidžia daugiau detalių apie įtariamojo paauglio žudiko portretą – kaip elgdavosi mokykloje, kaip sutardavo su auka.
Aiškėja, kad žudiko elgesys mokykloje jau anksčiau kėlė daug klausimų.
Jos teigimu jie buvo labai artimi draugai, kartu dalyvaudavo įvairiose veiklose – vykdavo į stovyklas, dalyvaudavo šachmatų turnyruose ir visur.
„Nužudyto vaiko istorija – mūsų kiemo istorija, o dukra, kai buvo mažesnė, ne vieną kartą smėlio dėžėje žaidė su žudiku. Nesuvokiama, kas ir dėl ko nutiko, nes jie abu buvo smulkūs, tylūs vaikai.
Sūnus kai sužinojo, pasakė, kad žudikas mokykloje buvo kaip liurbis kur trinasi pakampėm, tikrai niekas nebūtų pasakęs, kad jis galėtų ką nors nužudyti. Negana to, žudikas ir auka labai artimai bendravo, net dalyvavo šachmatų turnyruose kartu“, – sako moteris.
Pasak jos, visa istorija yra labai keista ir nesuvokiama, kodėl geriausias draugas galėjo taip brutaliai sukapoti ir išniekinti savo bičiulio kūną.
„Labai baisu, net nesuvokiama, niekaip nesueina galai ir motyvai. Jie buvo kartu „Oze“, jie važiuodavo į visokias stovyklas kartu, net vienas iš klasiokų pasakė, kad artimiausias draugas. Tik auka buvo žinomas mokykloje, kaip labai gabus vaikas ir puikus šachmatininkas“, – nurodo ji.
Moteris apibūdina ir patį įtariamąjį, kaip kartais keistai besielgiantį, bet paprastą ir linksmą vaiką.
„Žudikas dažnai rengdavosi keistai, pvz.: ant geziškų treninginių kelnių užsidėdavo šortus per kūno kultūrą, ar nuolatos vaikščiodavo rankoje su metaline maisto dėžute, bet šiaip buvo visiškai paprastas linksmas vaikas“, – pasakoja moteris.
Gyventojai kelia versijas, kodėl paauglys galėjo būti nužudytas
Po protu nesuvokiamo bendraklasio nužudymo visuomenėje netyla kalbos, kodėl nusikaltimu įtariamas paauglys galėjo taip pasielgti. Kaimynai, bendruomenė ir gyventojai kelia vieną pagrindinę versiją – patyčias.
„Dar paaiškėjo, kad tai klasiokų santykiai, abu vienos klasės mokiniai. Tai su saugumu tai nesusiję...o greičiau nuoskaudomis, patyčiomis. Nepavydžiu mokyklos direktorei, jei paaiškės, kad tai nesuvaldytos patyčios ir jų pasekmė“, – nurodo kaimynė (vardas ir pavardė žinomi redakcijai – aut. past.)
Taip pat Žvėryno bendruomenės atstovai antrina šiai versijai bei nurodo, kad toje vietoje tai jau ne pirmas žiaurus nusikaltimas.
„Pagrindinė versija yra patyčios, tik patyčios. Ir ant mokyklos yra metamas didžiausias šešėlis ir žmonėms labiausiai pikta, nes jos [patyčios – aut. past.] nėra identifikuojamos. Ši Žvėryno mokykla yra tokia votis, su kuria nesusitvarko direktorė.
Aš pati šiais metais esu pranešusi apie dvi paaugles, kurios elgėsi šlykščiai, agresyviai, keikėsi beprotiškai. Tai informavau direktorę, bet nežinau, ko jie ėmėsi, bet matomai nėra greitai sureaguojama ir identifikuojama, baudžiama ar taikomos kokios priemonės“, – nurodo moteris.
Pasak jos, aplinkoje daugiausiai ir diskutuojama, kad viso to priežastis ir buvo lėtinės patyčios aukos atžvilgiu.
„Tai tokie gandai sklando, kad tai tik patyčių klausimas, ir, sakau, mokykloje ten jau yra tikrai seniai blogai“, – sako ji.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į šios mokyklos administraciją su prašymu pakomentuoti situaciją, tačiau direktorė komentuoti atsisakė.
„Dėl informacijos teikimo kreipkitės į Vilniaus apygardos prokuratūrą“, – atsakė ji.
Vis dėlto Žvėryno gyventojai nurodo, kad patyčios yra itin opi ir laiku nepastebima problema.
Tiesa, tai ne pirmas kraupus nusikaltimas toje vietoje – Žvėryno bendruomenės atstovės teigimu prieš kelis metus tame pačiame miškelyje, kur šįkart rado ir nužudyto paauglio kūno dalis, buvo išprievartauta mergaitė.
„Aš vakar pati bandžiau susisiekti su policijos departamento komunikacijos skyriumi, tai jie man sako: „Būkite ramūs, gi žudikas uždarytas.“ Bet čia nėra vieno žudiko klausimas, čia nebuvo serijinis žudikas, čia šiaip globaliai yra siaubinga, iki ko mūsų visuomenė nusiritusi su tolerancija, pavojaus neidentifikavimu.
Mes mokykloje turime irgi etatinių skriaudikų, kuriems niekas neveikia. Jie tiesiog kitus vaikus daužo, muša, engia“, – pasakoja moteris.
Renka paramą nukentėjusiai šeimai
Žvėryno bendruomenės atstovė nurodo renkanti paramą tragedijos sukrėstai šeimai:
„Užuojauta – nepakankama. Reikia veikimo.
Tad šiandien turime pasirinkimą: arba toliau tylėti ir laukti, kol kitas vaikas taps auka, arba garsiai reikalauti atsakomybės, keisti įstatymus, reikalauti realios, o ne simuliuotos pagalbos. Ši tragedija – ne pavienis atvejis. Ji – pasekmė. Pasekmė metų neveiklumo, atsakomybės stokos, ir visuomenės abejingumo.
Todėl kviečiame visus, kuriems skauda ne tik širdį, bet ir sąžinę – aukoti į „Tikrosios Žvėryno Bendruomenės“ sąskaitą
LT147189900010700481 paskirtis parama nukentėjusiai šeimai.
Visos surinktos lėšos bus skirtos įprasminti šios beprasmės netekties prasmę – kad ji nebūtų tik dar viena žinutė tarp eilučių.
Mes neturime teisės tylėti. Nes sekantis gali būti mūsų vaikas“, – rašo ji socialiniame tinkle „Facebook“.
Įtariamasis parodė, kur paslėpė kūno dalis
TV3 žinių reportaže, kurį galite peržiūrėti straipsnio viršuje, minima, kad įtariamas nužudęs vaikinas pareigūnams parodė vietą greta jo namų esančiame Žvėryno miškelyje. Įspėjame, kad informacija gali šokiruoti jautrius skaitytojus.
Jis pats papasakojo, kad ten paslėpė nužudytojo kūno dalis.
„Grindos“ darbuotojai iš sostinės Žvėryno miško neša lavonmaišį, kuriame – brutaliai nužudyto 15-mečio paauglio kūno dalys.
Paaugliui mįslingai dingus šeštadienį, tėvai ėmė jo ieškoti. Sekmadienį ryte pareigūnai rado jo kūno dalis čia pat, Žvėryne, konteineryje.
Vietos gyventojai vis dar sunkiai gali patikėti tokiu žiauriu įvykiu:
„Anksčiau visko buvo, bet dabar tai... Siaubas.“
„Reakcija baisi. Narkotikai – aš tai suprantu, kad kitaip negali būti, normalus žmogus taip nepadarys. <...> Rūkalai. Visi rūko.“
„Naktį antrą valandą lyg gaisras, ar kas čia buvo, ir buvo kažkokia didelė mašina su mėlynais šitais.“
„Neturiu versijos, čia baisu ir tiek. Negalimi tokie dalykai, o atsitinka.“
„Dėl saugumo nebuvo niekada jokių problemų, dabar nežinau. Įdomi situacija.“
Abi šeimos tarnyboms nebuvo žinomos
Policija apklausė įtariamąjį, taip pat 15-metį. Bendraamžiai lankė tą pačią mokyklą.
Galiausiai, jis parodė tyrėjams mišką ir konkrečią vietą, kur, kaip pasakojo pats, paslėpė nužudytojo palaikus – kūno dalis.
Žmogžudystė, įvairių šaltinių duomenimis, itin žiauri – ant kūno daugybė smurto žymių.
Visuose procesuose dalyvauja Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
„Kada yra kalba apie nepilnamečius, mes, kaip vaiko teisių gynėjai, dalyvaujam procesiniuose veiksmuose, kad nebūtų jų metu pažeistos vaiko teisės“, – aiškino tarnybos atstovas Gedas Batulevičius.
Nė viena iš šeimų tarnyboms anksčiau nebuvo žinoma. Vaikinai taip pat neturėjo ir reikalų su policija.
„Tai buvo pirmas atvejis, kada apie šias šeimas sužinojome. <...> Nė viena šeima ir abu nepilnamečiai Vaiko teisių apsaugos skyriui nebuvo žinomi. Tai reiškia, kad dėl šių asmenų ir dėl šeimų nebuvome gavę pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų“, – teigė G. Batulevičius,
Prokuratūra daugiau informacijos apie nusikaltimą neteikia.
Bendraamžio nužudymu įtariamąjį paauglį prokuratūra teismo prašo suimti vienam mėnesiui ir tam teismas pritarė. Kol kas žmogžudystės motyvai neaiškūs.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
