Apie 14.30 val. redakcijai siųstoje nuotraukoje matyti viesului būdingas vertikalus piltuvo formos darinys, kylantis į arti stebėtojo esantį juosvą debesį. Fotografijos autorė nurodė, kad viesulas užfiksuotas Garliavoje.
Interneto šaltinių duomenimis, šis į piltuvą panašus lokalus meteorologinis reiškinys susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių, viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis.
Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, sausumoje – nuo keliasdešimt iki 1000 m ar net didesnis. Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų ir trukti 5–10 min., nors dideli viesulai išsilaiko iki valandos.
Lietuvoje viesulai kyla kovą–rugsėjį (dažniausiai rugpjūtį), 15–21 val., kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims. Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai.
Bene stipriausias žinomas viesulas 1981 m. gegužės 29 d. nusiaubė Širvintas: jo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s. Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automobilius. Tąkart vienas žmogus žuvo, 32 nukentėjo.
