Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius mato galimybių paso būtinybę. Kaip jis komentavo naujienų portalui tv3.lt, dėl to dar sausio mėnesį jo vadovaujamas komitetas svarstė galimybių paso idėją. Tuomet Ekonomikos komitetas priėmė rekomendacinio pobūdžio nutarimą vystyti šią idėją.
„Pasižiūrėjome praktiką kitų šalių, norvegai tuo keliu jau ėjo. <...> Tik vėliau Europos Komisija nusprendė, kad bus toks pasas. Bet aš galvočiau, kad visiškai nesvarbu, kada atsiras Europos pasas, gerai, kad bus mūsų imuniteto ar žaliasis pasas“, – įsitikinęs K. Starkevičius.
Pasak jo, apie galimybių pasą kalbama jau seniai vien dėl to, kad šios idėjos įgyvendinimui buvo reikalingas kruopštus pasiruošimas, e. sveikatos sistemos pritaikymas imuniteto paso reikmėms.
„Juo labiau, kai dabar yra didelė dalis žmonių ir prasirgę, ir paskiepyti, būtų didesnis veiklų atsivėrimas. Galima pagalvoti ir apie kaimo turizmo atvėrimą, sanatorijų atidarymą, kurios dabar uždarytos ir gauna išmokas. Čia toks galimybių praplėtimas“, – tikino politikas.
K. Starkevičiaus nuomone, lietuviškas galimybių pasas ir europinis sertifikatas neprieštarauja vienas kitam.
„Mūsų toks paruošiamasis, o po to galėtų būti ir į vieną sujungta. <...> Investuoti [į galimybių pasą] tikrai verta“, – svarstė Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Sako, kad galimybių paso reikėjo daug anksčiau
„Blaškytis kuriant vieną ir po mėnesio ar kelių įvedant kitą ir sukurti dar papildomo tam tikro chaoso elemento visuomenėje, kai tikrai yra sudėtinga situacija, na, labai atsargiai vertinčiau tokį pasiūlymą“, – naujienų portalui tv3.lt teigė kitas Ekonomikos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Lukas Savickas.
Jo nuomone, jei sutarimas valdančiojoje koalicijos buvo, kad galimybių pasas yra reikalingas, jis turėjo atsirasti daug anksčiau.
„Ta didžioji jo nauda, laiko prasme, po truputėlį jau slysta iš rankų“, – tikino L. Savickas.
Politiko teigimu, pirmojo karantino metu pavyko greitai suformuoti Baltijos kelionių burbulą, nelaukti bendro europinio sprendimo.
„Tokiu būdu parodant ir mūsų gebėjimą vystyti partnerystę su mūsų artimiausiais kaimynais, ir parodant mūsų šalių lyderystę, ir tam tikra prasme išpilotuoti būsimus sprendimus“, – pasakojo Seimo narys.
Skirtingi imuniteto pasai gali įnešti sumaišties
Jo nuomone, kylant diskusijoms dėl imuniteto paso tarp aukščiausių šalies politikų, natūralu, kad ir žmonėms kils klausimų dėl tokio dokumento reikalingumo.
„Kodėl aš turiu pradėti naudoti vieną, po to kitą? Ar bus naudos iš tokio blaškymosi tokioje vėlyvoje stadijoje. Tikrai smarkiai pagalvočiau“, – tvirtino L. Savickas.
Pasak Seimo nario, vis dar spėliojama, kaip atrodys lietuviškas galimybių pasas, tad ir tvirtai sakyti, kad jis nesikirs su europietiškuoju – neverta. Jo teigimu, reikia mąstyti, kaip šie dokumentai gali vienas kitą papildyti, nesidubliuoti ir nekurti papildomos sumaišties.
„Kol kas girdėjome daug skirtingų nuomonių iš tų pačių valdančiųjų ir vieno aiškaus naratyvo trūksta“, – įsitikinęs L. Savickas.
Kyla nerimo dėl diskriminacijos
Kritikos būsimas galimybių pasas sulaukia ir dėl neva diskriminacijos motyvo. L. Savickas siūlo pažvelgti ir į skirtumus tarp mūsų Vyriausybės ir naujosios Jungtinių Valstijų administracijos, kurios abi darbą pradėjo panašiu laiku.
„Laiko terminai panašūs, o ten jau prieš kelias savaites atsirado galimybė beveik kiekvienam suaugusiam žmogui pasiskiepyti“, – pasakojo politikas.
Seimo nario teigimu, jeigu kiekvienas žmogus savo laisvu pasirinkimu galėtų rinktis vakciną ir su ta vakcina ateinančius privalumus, tai tuomet diskriminacinių klausimų būtų mažiau.
L. Savickas primena, kad masinė vakcinacija dar neprasidėjusi, o žmonės skirtinguose miestuose turi skirtingas galimybes pasiskiepyti. Pasak jo, kol tokia situacija tęsis, tol klausimų dėl diskriminacijos tikrai kils.
„Nekalbant jau apie tai, kad dalis Lietuvos piliečių, galbūt dėl sveikatos apribojimų, neturi galimybės, jei ir norėtų, vakcinuotis. Tai irgi klausimas, ar jų teisės šiuo atveju nebus nepagrįstai varžomos“, – samprotavo L. Savickas.
Mato ne diskriminaciją, o stimulą skiepytis
K. Starkevičius nemano, kad imuniteto pasas yra diskriminacinio pobūdžio.
„Šimtu procentu žmonės nebus patenkinti. O apie diskriminaciją kalba antivakseriai, kurie kaip tik tą paniką sėja, kad neatsirastų kažkoks aiškumas, sistema“, – samprotavo konservatorius.
Jo teigimu, imuniteto pasas kaip tik yra tam tikras stimulas pasiskiepyti, pasirūpinti, kad vakciną gautų artimieji.
„Atsivertų visai kitos galimybės. Štai, jei ir tu paskiepytas, ir tavo tėvai paskiepyti, tai ir Motinos dieną galėjote sutikti“, – sakė K. Starkevičius.
Pasak jo, sunku nustatyti, kada riba jau yra diskriminacinė, o kada ne.
„Reikia drąsiau žengti šį žingsnį, o po to žiūrėti, jei kas yra diskriminuojami, tai papildyti pasą“, – kalbėjo konservatorius.
Politiko teigimu, Lietuvoje su vakcinacija nėra itin gera padėtis, kadangi ne visi vyresnio amžiaus žmonės yra gavę skiepą.
„Mes vakciną turėjome praktiškai visiems duoti, bet ne visi pasiskiepijo. Tai čia bus dar vienas stimulas, paskatinimas skiepytis, nes tada vaikai galės pas jus atvažiuoti, anūkus galėsite pamatyti. Aš čia nematyčiau kažkokios diskriminacijos“, – teigė K. Starkevičius.
Abejoja, ar reikalingas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ išsakė abejonę dėl šią savaitę gimti turinčio imuniteto paso reikalingumo.
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – klausė parlamento vadovė.
V. Čmilytės-Nielsen nuomone, šiuo metu racionaliau lėšas skirti kitoms sritims.
„Labiau padėti verslui, kad su „imuniteto kodu“ išvis būtų kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie „išnykusias“ kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“, – rašė ji.
Pasak jos, kyla nemažai klausimų ir dėl vadinamojo „imuniteto kodo“.
„Kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo Covid-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug. Taigi, yra saugūs“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Problemų, anot vienos iš šalies vadovių, kyla ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, nes norint ją išlaikyti „konkurencingą“, reikia sprendimų dėl antrosios šios vakcinos dozės.
„Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6-8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su 3-jų savaičių pertrauka.
Ir tai – tik keli vis dar neatsakyti klausimai. Yra ir daugiau. Tad geriau greičiau atsakykime į šiuos klausimus ir pasiruoškime tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį „Digital Green Certificate“. Į jį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Galimybių pasas „karvės nekainuos“
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad lietuviško galimybių paso ir kuriamo europinio sertifikato paskirtys yra skirtingos. Pasak jos, europinis dokumentas yra labiau skirtas kelionėms po Bendriją.
„Čia mes kalbame apie visiškai vidinius tikslus, kurie galėtų leisti tuo metu, kai epidemiologinė situacija dar neleidžia panaikinti karantino apribojimų.
<...> Aš sakyčiau, kad tie du dalykai gal ne taip stipriai tarpusavyje susiję, jie galbūt labiausiai yra susiję techniniu sprendimu. Reikia ieškoti tokio sprendinio, kuris, atsiradus europiniam sprendimui, nebūtų kažkoks konfliktuojantis ir nereikėtų visko daryti iš naujo. Kadangi principai yra labai panašūs, man atrodo, kad tikrai tikrai to daryti nereikės“, – aiškino I.Šimonytė.
Pasak jos, sprendimą dėl galimybių paso Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.
„Savaitgalį, žinau, kad kolegos dirbo, visą savaitgalį posėdžiavo ir tų sprendimų ieškojo“, – teigė premjerė.
Kaip teigė I. Šimonytė, galimybių paso įdiegimas valstybei daug nekainuos.
„Kai bus visa techninė informacija, galėsime jums atsakyti, bet tai tikrai ne karvę kainuos“, – tikino I. Šimonytė.
Tarp tokių veiklų buvo įvardintos maitinimo įstaigos, renginiai, asmeninės šventės, sporto varžybos.
„Tarkime, LKL finalas arba kažkoks didelis koncertas, tam jau įsijungtų galimybių pasas“, – tuomet kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.