Balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų numatomas jau antradienį. Pirmadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nestabdė šios iniciatyvos, kuri priskiriama G. Landsbergiui ir premjerei Ingridai Šimonytei.
Bet privalomo balsavimo konservatorių politikams nebus. Tikriausiai ir todėl, kad bent pora politikų jau yra pasakę, jog tegul meta iš partijos – pirmalaikiams rinkimams jie nepritars.
„Buvo pasidalinta nuomonėmis apie situaciją. Sutarta, kad vykdant prezidiumo sprendimą nedelsiant registruoti, tai tas nedelsiant bus jau rytojaus posėdis. Privalomumo balsavimui jokio nėra. Mano pozicija išlieka, kad tai kiekvieno Seimo nario apsisprendimo teisė“, – po prezidiumo posėdžio sakė G. Landsbergis.
Iš pirmininkų trauktis neketina
Politikas pasakojo, kad prezidiumo posėdyje konservatoriai pasidalijo nuomonėmis. Pasak G. Landsbergio, esantieji tolėliau nuo politikos laikosi kitokios nuomonės nei tie, kurie šiuo metu yra už vairo. Galima suprasti, kad kritišką nuomonę galimai išsakė Vytautas Landsbergis, kuris dalyvavo pirmadienio prezidiumo posėdyje ir kuris viešai yra suabejojęs priešlaikinių rinkimų idėja, plius dar su grasinimais atsistatydinti Vyriausybei.
Paklaustas, ar trauksis iš partijos pirmininko pareigų, jeigu konservatoriai nebalsuos dėl priešlaikinių rinkimų, G. Landsbergis trauktis niekur neketino.
„Tokio svarstymo neturiu. Manau, kad ganėtinai principingai dariau tą laisvą balsavimą. Ta prasme, kad yra balsų pasitvirtinti privalomą balsavimą, praeito prezidiumo balsavimas parodė, kad iš esmės yra didelis palaikymas. Bet, tiesą sakant, noriu, kad nesijaustų, jog tai kažkoks pirmininko sprendimas, tai yra kiekvieno Seimo nario esamos politinės situacijos vertinimas“, – teigė konservatorių pirmininkas.
Pasiteiravus, ar tai nebus tarsi nepasitikėjimo juo išraiška, G. Landsbergis atsakė neigiamai: „Ne, aš taip neformuluoju tos situacijos“.
Iš esmės G. Landsbergis teigia, kad jis turėjo pakankamai balsų prezidiume, jog įtvirtintų privalomą balsavimą konservatorių politikams dėl priešlaikinių rinkimų, bet sąmoningai to nedarė, nes nenorėjo, kad tai atrodytų kaip pirmininko spaudimas. Kadangi praėjusią savaitę nemažai konservatorių politikų jau viešai buvo skeptiški, tai labai didelė tikimybė, jog partijos vėzdas nė nebūtų suveikęs.
„Tai nėra apie mane šioje situacijoje, tai yra apie politinę sistemą. Ir politinė sistema turi atsakyti, ar ji visa save vertina, kaip sveiką organizmą, ar ne? Kad tų įstatymų pakeitimų, kurie registruoti, kad jų pakanka ir klausimas uždarytas. Nes iš esmės tai reikš Seimo balsavimas... Na, ta prasme Seimo sprendimas neorganizuoti išankstinių rinkimų reikš, kad mums tinka, kaip dabar yra. Arba mes tada sakome, kad mums reikia gauti naują mandatą iš rinkėjų. Čia yra ne apie mane“, – teigė G. Landsbergis.
Jis nesutiko su teiginiu, kad pats sukėlė politinę sumaištį. Konservatorių pirmininko nuomone, tai, kas šiuo metu vyksta, yra normalus politinis procesas.
Švelniau kalba apie Vyriausybės pasitraukimą
Iš G. Landsbergio pasisakymų galima daryti išvadą, kad konservatoriai jau šiek tiek švelniau kalba apie Vyriausybės atsistatydinimą, jeigu priešlaikiniai rinkimai nepraeitų.
Gegužės 19 dieną surengtas prezidiumas, kurį gana staigiai sušaukė partijos pirmininkas, yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu pirmalaikiai Seimo rinkimai nesulauktų palaikymo, reikia „svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo“.
Premjerė I. Šimonytė pasisakė dar griežčiau: „Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“.
Dabar G. Landsbergis sako, kad prezidiumas eis pažingsniui, į prezidiumą bus sugrįžta pasitarti po savaitės: „Tiesiog, kad kitus žingsnius nuosekliai dėliotume: pirma yra balsavimas, kaip jis vyksta, tada einame toliau visus žingsnius ir žiūrime, kaip yra, kokia yra išeitis dėl Vyriausybės“.
Paklaustas apie šį skirtumą tarp partijos prezidiumo sprendimo formuluotės ir I. Šimonytės pasisakymo, G. Landsbergis pasvarstė, galbūt premjerė teiks atsistatydinimo prašymą prezidiumui.
Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų konservatoriai registravo gegužės pabaigoje, antradienį planuojamas pirmasis balsavimas. Norint paskelbti priešlaikinius rinkimus, reikia surinkti 85 balsus. Patys konservatoriai turi 50 narių frakciją Seime, bet ne visi politikai ketina palaikyti šią iniciatyvą, dalis politikų pyksta ant G. Landsbergio ir I. Šimonytės, jog pernelyg karštai reaguodami į čekučių skandalą, patys sukėlė krizę. Tuo tarpu I. Šimonytė laikosi nuomonės, jog kritika išskirtinai ministrams, kurie anksčiau yra buvę Kauno miesto tarybos nariai, nėra pagrįsta ir ji ministrų po vieną minios teismui neatidavinės.
Iš kitų Seimo frakcijų paremti konservatorių priešlaikinius rinkimus žadėjo socialdemokratai, kurie turi 12 atstovų, ir valstiečiai žalieji, kurie vienija 19 Seimo narių.
