Minint antrąsias protestų prieš Vakarų nepripažįstamus Baltarusijos prezidento rinkimus metines, pirmadienį jis susitiko su šios šalies opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir kitais pilietinės visuomenės, opozicijos atstovais, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, prieš dvejus metus prasidėję masiniai protestai buvo aiškus Baltarusijos žmonių laisvės siekio manifestas, pavyzdys, kaip oriai, drąsiai ir taikiai kovoti už savo laisves ir teises.
„Rusijos karo prieš Ukrainą metu turime nepamiršti ir Baltarusijos – kaip prieš dvejus metus, taip ir šiandien šaliai reikia demokratinio pasaulio paramos. Laisvės siekianti Baltarusija turi išlikti ir Lietuvos, ir tarptautinės politikos darbotvarkėse. Tikiu, kad sutelktos Baltarusijos demokratinių jėgų ir mūsų visų pastangos padės įgyvendinti pagrindinį tikslą – kuo greičiau surengti šalyje demokratinius rinkimus“, – pranešime sakė G. Landsbergis.
Ministerijos teigimu, su susitikimo dalyviais taip pat buvo aptarta Baltarusijos režimo įkalintų politinių kalinių tema. Skaičiuojama, kad jų šiuo metu yra daugiau kaip 1,2 tūkstančio.
G. Landsbergis išreiškė palaikymą baltarusių tautos valiai priešintis Baltarusijos režimo dalyvavimui Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, taip pat Kremliaus siekiams sunaikinti Baltarusijos nepriklausomybę.
2020 metų rugpjūtį paskelbus apie eilinę A. Lukašenkos pergalę Baltarusijos prezidento rinkimuose, opozicija rezultatų nepripažino. Šalyje daugiau nei pusmetį tęsėsi beprecedenčiai masiniai protestai, tačiau režimas demonstracijas nuslopino.
Europos Sąjunga ir JAV nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu prezidentu, Vakarai yra paskelbę Minskui sankcijų.
Baltarusijos teisėsauga savo ruožtu S. Cichanouskajai, taip pat opozicionieriui Pavelui Latuškai ir jų bendražygiams iškėlė bylą dėl terorizmo.
Šių metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ilgametis Kremliaus sąjungininkas A. Lukašenka remia Maskvą, Baltarusija veikia kaip Rusijos karinių pajėgų užnugario bazė.
