G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybės atstovai žinojo apie tai, kad rugsėjo pabaigoje iš „Belaruskalij“ buvo paprašyta vieno avansinio mokėjimo už spalio mėnesį.
„Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Yra taip. Tie tolimesni mokėjimai, kurie vyko, apie juos nebuvo pranešta“, – tikino ministras.
„Aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką. Vakar premjerei pasakiau, kad aš esu pasiruošęs trauktis ir laukiu premjerės apsisprendimo“, – pridūrė jis.
G. Landsbergio tvirtinimu, Ingrida Šimonytė savo atsakymą dėl jo tolesnio likimo ministrų kabinete žadėjo pateikti po Vyriausybės valandos Seime. Ministras teigė, kad supranta reputacinę žalą, kurią šis skandalas gali sukelti Lietuvai. Visgi jis nekomentavo, ar iš savo pareigų turėtų trauktis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
G. Landsbergis tvirtino, kad teisiškai aiškaus būdo, kaip nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ Vyriausybė ant savo stalo neturi.
„Ar ji jį turės? Noriu tikėti, kad taip. Jeigu tai būtų man kliūnantis klausimas dėl mano balsavimo, tai aš palaikyčiau tokį sprendimą. Šiandien jo ant stalo nėra, nes situacija teisiškai yra labai kebli ir sudėtinga. Mes esame atsidūrę tarp kūjo ir priekalo. <...> Galima ieškoti, kas čia kažką galėjo kitaip padaryti. Aš kalbu tik apie save“, – sakė ministras.
Jis teigė, kad „kūjis ir priekalas“ yra „teisinės valstybės principai ir mūsų partnerių priimti sprendimai, kurie mums teisinės įtakos neturi“. Paklaustas, ar turėjo būti informuotas dėl tolimesnių avansinių mokėjimų, G. Landsbergis pripažino, kad galbūt pats turėjo paklausti ar nutuokti, kad taip gali atsitikti.
Nutraukus sutartis su baltarusių įmone, anot G. Landsbergio, potencialios žalos kaina – iki pusės milijardo eurų.
„Norėčiau, kad nebevažiuotų trąšos“, – paklaustas, kaip norėtų, kad išsispręstų ši situacija, juokdamasis atsakė G. Landsbergis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ trečiadienį pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios
