„Susitikimas buvo konstruktyvus. Su prezidentu mes visada turėjom gerą sutarimą ir panašų matymą į iššūkius, kurie kyla Lietuvai užsienio politikos srityje. Turėjau galimybę pristatyti mūsų parengtus pasiūlymus dėl Kinijos patiriamo spaudimo, dėl besiklostančios situacijos Ukrainos pasienyje, Baltarusijoje.
Supažindinau su situacija, kokią informaciją turiu, aptarėme ir sutarėme dėl tolimesnių darbų“, – po susitikimo su G. Nausėda trečiadienį žurnalistams S. Daukanto aikštėje kalbėjo G. Landsbergis.
Antradienį Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui.
Ministro teigimu, komisijos sprendimai turi būti tvirtinami Vyriausybėje per 15 darbo dienų. G. Landsbergis teigė, kad komisijos sprendimo nereikia painioti su ruošiamu įstatymu, kuris turėtų leisti nutraukti trąšų tranzitą.
„Mes ieškome bendro sutarimo, tai turi būti teisiškai tvarkingas dalykas, kuris nesukurtų papildomų rizikų, tiek teisinių, tiek nesukeltų Europos pažeidimų procedūrų. Tie keliai yra paraleliniai, jais abiem ir reikia eiti toliau į priekį“, – tvirtino G. Landsbergis.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad spalio mėnesį užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas susitiko su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais. G. Landsbergis šia tema kalbėti nepanoro.
„Nekomentuosim tokių susitikimų. <...> Yra diplomatinė praktika nekomentuoti ir nepatvirtinti susitikimų, kurie atsiranda viešojoje erdvėje nežinia kaip“, – nukirto G. Landsbergis.
Antradienį sankcijas Baltarusijos trąšų milžinei „Belaruskalij“ G. Nausėda aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.
M. Skuodis ir G. Landsbergis po gruodžio 8 dienos tęsiantis baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą buvo pateikę prašymus atsistatydinti, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę nusprendė jų netenkinti.
G. Nausėda tokį sprendimą įvertino kaip pralaimėjimą, jis taip pat yra sakęs, kad ministrų atsistatydinimui įvertinimo nereikia, tai jų atsakomybė.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu tranzito istorijoje ir atsakomybę turi prisiimti politikai.
Pasak jos, klausimas dėl postuose paliktų ministrų ateities po premjerės sprendimų „tikrai nėra uždarytas“.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
