G. Landsbergis antradienį LRT radijui teigė, kad Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo.
„Noriu pabrėžti, kad Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą, tai yra EK nuostata ir teisė sankcijų reglamentus aiškinti taip, kaip ji mano esant reikalinga. Tai nėra kokia nors valstybės kompetencija, tai yra EK kompetencija ir nepaisant to, kad viena ar kita valstybė gali turėti labai stiprią nuomonę šiuo klausimu, atsakomybė išlieka EK“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, Komisija vis dar ruošia dokumentą, kaip šios Europos Sąjungos (ES) sankcijos turėtų būti įgyvendinamos, o dabartiniai „pamąstymai“, anot ministro, neturėtų virsti teisinę galią turinčiais dokumentais.
„Nevadinčiau to dokumentu, tai greičiau pamąstymai. Daugiausiai problemų būtų, jeigu tie pamąstymai virstų teisiniu dokumentu, teisinu EK išaiškinimu, tada jie sukurtų, mūsų vertinimu, papildomas teisines problemas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Landsbergis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, svyravimai Rusijai gali būti palaikyti silpnumo ženklu bei jos diplomatijos pergale, o taip įvykti negali ir EK tai žino.
„Mane neramina faktas, kad yra potencialiai galimybė, kad tai būtų matomas kaip silpnumo ženklas. Rusija negali reikalauti kažkokių sankcijų peržiūrėjimų ir sau nuolaidų, to reikia išvengti, tai labai aiškiai pasakyta EK ir aš asmeniškai girdėjau tokį patvirtinimą, kad Komisija taip pat mano. Rusija negali turėti tokios diplomatinės pergalės dėl sankcijų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys teigia, jog Lietuva niekada nesutiks, kad jai dėl Kaliningrado tranzito būtų taikomos kokios nors kitokios taisyklės nei visoje Europos Sąjungoje.
„Kad Lietuva būtų laikoma kažkokia išimtimi Europos Sąjungoje, kai kitose valstybėse yra vienos taisyklės, o Lietuvai neva pritaikomos kitos taisyklės, neva Rusijai reikalaujant ir taikant kitas procedūras, tokių dalykų nėra ir nebus, dėl to niekas nesutiks ir tai užfiksuota susitikus šalies vadovams ir plačiam ratui atsakingų pareigūnų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė K. Budrys.
Anot jo, Lietuva siekia aiškumo, kaip turi būti vykdomas tranzitas į Kaliningradą pagal ES patvirtintas sankcijas, o ne „išskirtinai kažkaip Lietuvoje tranzitą vykdyt“.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat sako, nuolaidos galėtų skatinti Rusiją toliau elgtis agresyviai: „Nuolaidos agresoriui skatina agresorių potencialiai ir toliau elgtis agresyviai, tai galioja tiek geopolitikoje, tiek diplomatijoje, tiek teisėje“.
G. Landsbergis teigė, kad Lietuva nesiekė papildomo sankcijų išaiškinimo, jos yra išskirtinė Komisijos kompetencija.
„Galiu tik pakartoti, kad Lietuva vienašališkai sankcijų neįveda, neatšaukia, jų netaiso ir nekeičia. Mes vadovavomės tuo, ką išaiškino EK, nes tai yra išskirtinė jos kompetencija“, – sakė G. Landsbergis.
Birželio 17-ąją įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
