Tokį siūlymą Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako pateikęs pirmadienį per ES Užsienio reikalų tarybos posėdį Liuksemburge.
„Yra politinės priemonės, kurių galima imtis, viena jų – skrydžių stabdymas. Pavyko Irako avialinijas įtikinti, kad jos nebeskraidytų, tas pats padaryta su Jordanijos avialinijomis, skrydžiai buvo sustabdyti, tačiau kiekvieną savaitę atsiranda naujų skrydžių“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Mes stebime bilietų pardavimus, matome, kad yra nauji bilietai pardavinėjami. Europos Komisija, bėgiodama paskui kiekvieną avialiniją, mėginą ją sustabdyti, tai užtrunka labai ilgai ir labai ilgas procesas yra“, – teigė jis.
„Mano pasiūlymas – kad tos avialinijos, kurios skraido į Minską, jos negalėtų skraidyti į ES. Tam tikra plačiai apimanti sankcija. Dauguma avialinijų iš įvairių Artimųjų Rytų sostinių, kurios skraido į Minską, jos skraido ir į ES“, – dėstė G. Landsbergis.
Sulaukė palaikymo
Jis tvirtino, kad siūlymą palankiai įvertino valstybės, pačios susiduriančios su neteisėta migracija.
„Palaikymo tikrai sulaukėme, pirmiausia iš valstybių, kurios susiduria su migracijos iššūkiais pačios, tai Graikija, kitos Pietų valstybės. Svarbiausia, aišku, buvo Vokietijos palaikymas“, – teigė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Lietuva viena to padaryti negali, tam būtina Europos Komisijos pagalba, ji turėtų sukurti atitinkamą mechanizmą.
G. Landsbergio teigimu, nesiimdama jokių priemonių Lietuva savotiškai subsidijuotų neteisėtą migraciją.
„Kitaip tariant, mes statydami sieną su Baltarusija už 150 mln. eurų iš esmės subsidijuojame tų komercinių avialinijų verslą. Jos uždirba už migrantų atvežimą į Minską, o mes leidžiame savo mokesčių mokėtojų pinigus, kad tuos migrantus sustabdytume. Man tai atrodo nepriimtina“, – kalbėjo jis.
Ministras pabrėžė, kad sprendimą reikia priimti kuo greičiau, nes artėja žiema.
Ragina apibrėžti teisinius instrumentus
Jis taip pat minėjo, kad iš ES tikimasi ir finansinių instrumentų padedant kovoti su neteisėta migracija.
Anot G. Landsbergio, Lietuva, Latvija, Lenkija supranta, kad jos pareiga yra saugoti išorinę ES sieną, tačiau norėtųsi pasidalyti našta.
Ministras sakė, kad taip pat reikia „didesnių teisinių instrumentų sienos uždarymui, kad būtų labai aišku, kiek ir ką galime daryti, kad nesulauktume pastabų“.
„Mano klausimas buvo vakar: ką jūs siūlote mums daryti? Kokių pasiūlymų ES galėtų teikti Lietuvai, ką valstybės turėtų daryti tokioje situacijoje, kai migrantai stumiami į mūsų pusę, kiekvieną savaitę atvežami nauji. Visi patyliukais sako: darykite, ką darote, nes nėra kitų instrumentų. Mūsų siūlymas – tai aprašykite. Kad tokios valstybės kaip Lietuva, kurios nori laikytis taisyklių, mes laikysimės taisyklių, bet norime turėti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleista per 4 tūkst. užsieniečių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
