O štai konferencijoje dalyvavęs Norvegijos užsienio reikalų ministras nors ir gyrė pranašiškas Lietuvos įžvalgas, tuo pačiu metu užsiminė, jog Europa šiuo metu neranda vieningos pozicijos dėl civilių žūčių Gazoje ir taip save diskredituoja.
Birželio 9 d. nuaidėję Europos Parlamento didelių pokyčių tarptautiniu mastu neįnešė – didžiausiomis frakcijomis europarlamente išlieka centro jėgos. Tarptautiniu mastu lyderio pozicijas išlaikė konservatyvi, centro-dešinės Europos liaudies partijos koalicija, antrą vietą užėmė socialdemokratų frakcija.
Lietuvoje rinkimų rezultatai buvo labai panašūs – Tėvynės sąjunga šiuose rinkimuose užėmė pirmą vietą ir susilaukė beveik 21 proc. balsų ir 3 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) liko antri – susilaukdami 17,6 proc. balsų ir užsitikrindami du mandatus. Abi šios partijos Europos Parlamente priklauso minėtoms Europos liaudies partijos ir socialdemokratų frakcijoms.
Nors buvo prognozuojama, jog šie rinkimai gali būti itin palankūs kraštutinės dešinės jėgoms, taip visgi nenutiko nei tarptautiniu mastu, nei Lietuvoje.
Dešinioji Europos konservatorių ir reformistų frakcija sugebėjo surinkti 4 proc. daugiau balsų ir užsitikrinti 76 vietas, tačiau konservatyviausių pažiūrų „Europos ir identiteto“ frakcija netgi prarado apie 2 proc. balsų.
Konservatorių partijos pirmininkas ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Helsinkyje vykusioje užsienio politikos ir saugumo konferencijoje „Kultaranta Talks“. Šiemet konferencija buvo skirta Europos ateities temai aptarti, o šalia G. Landsbergio buvo galima išvysti ir Norvegijos užsienio reikalų ministrą Espeną Barthą Eide, bei Suomijos užsienio reikalų ministrę Elina Valtonen.
Mini žaliąjį kursą ir migracijos klausimus
Konferencijos metu G. Landsbergis užsiminė, jog nors džiaugiasi rinkimų rezultatais, anot jo, tradicinės centro kairės ir centro dešinės politinės jėgos silpsta, o stiprėja radikalų frakcijos.
„Prieš rinkimus buvo daug susirūpinimo ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Skambėjo daug pavojaus varpų, kas gali nutikti. Tačiau dauguma prognozių nepasitvirtino – tai reiškia pergalę mums. Kai kuriose šalyse ekstremizmas stiprėja, o centras silpsta“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Kiek optimistiškiau į rinkimų rezultatus žiūrėjo Suomijos Užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, kuri taip priklauso konservatyviai partijai.
„Rinkimų rezultatai nėra per daug nutolę nuo to, ką turėjome anksčiau. Iš esmės tai nuosaikiųjų centro partijų pergalė. Jei įtrauktumėte žaliuosius, turėtumėte daugiau nei 60 procentų balsų“, – teigė E. Valtonen.
„Koalicijoje, kurioje žmonės nesutaria dėl daugelio dalykų, yra labai mažai galios“, – pridūrė ji.
Lietuvos užsienio reikalų ministro vertinimu, radikalesnės politinės jėgos ypač sėkmingai išnaudoja žaliojo kurso ir migracijos temas.
„Paminėčiau žaliąjį kursą ir migracijos klausimus. Žinau, kad tai karštos temos, daugelis šalių nenori apie tai kalbėti, nėra lengvų sprendimų.
Bet tai yra aiškios problemos ir žmonės nori aiškių atsakymų, kaip jos bus sprendžiamos. Nesakau, kad centras turi priimti kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų politiką. Siūlomi sprendimai turi būti pagrįsti bendru sutarimu. Tačiau sprendimas turi būti, ir mes turime būti sąžiningi“, – sakė Užsienio reikalų ministras.
„Turime suprasti, jog rinkėjų klausimai dėl žaliojo kurso ir migracijos yra realūs, tad privalome turėti atsakymus. Manau centro jėgos įrodė, kad gali tuos atsakymus rasti“, – teigė konservatorių lyderis.
Gabrielius Landsbergis: „Metu iššūkį vienybės sampratai“
Diskusijos metu Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Eide pasidžiaugė, jog nepaisant Putino pastangų, nuo karo Ukrainoje pradžios, Europa išliko vieninga.
„Mums puikiai sekėsi likti kartu, nepaisant kai kurių nesklandumų“, – kalbėjo Norvegijos Užsienio reikalų ministras.
Ir šiuo klausimu G. Landsbergis griežtai nesutiko su E. Eide, anot G. Landsbergio, Europa šiuo metu nesutaria net dėl esminių strateginių tikslų – pavyzdžiui, paramos Ukrainai.
„Jau kurį laiką metu iššūkį šiai vienybės sampratai. Ką tik matėme, kaip J. Stoltenbergas (NATO generalinis sekretorius, tv3.lt pastaba) keliauja į Budapeštą ir susitaria dėl to, kas visai nesusiję su vienybe. Kad Vengrija galės nei kiek neprisidėti prie pagalbos Ukrainai“, – teigė G. Landsbergis.
Jis paminėjo birželio 12 d. suorganizuotą susitikimą tarp NATO generalinio sekretoriaus J. Stoltenbergo ir Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano.
Šio susitikimo metu Vengrijai buvo prižadėta, jog ji neprivalės remti Ukrainos, bet tuo pačiu metu Vengrija įsipareigojo neblokuoti gynybos aljanso pastangų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos invazijai.
„Mes su ministru pirmininku šiandien susitarėme, kad Vengrija neblokuos kitų sąjungininkių pastangų prisiimant įsipareigojimus teikti Ukrainai finansinę pagalbą bei pagrindinio NATO vaidmens koordinuojant pagalbą Ukrainai“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją sakė J. Stoltenbergas.
„Turėtume siekti susitarimo, taip. Bet pabandžiau tai įsivaizduoti vizualiai. Žmonės Charkive kovoja fronto linijoje ir aš jiems sakau – atsiprašau, negaliu pristatyti daugiau ginklų, nes mes vis dar ieškome to vieno partnerio“, – argumentavo G. Landsbergis.
Tuomet G. Landsbergis paminėjo, jog apie pusė Europos Sąjungos valstybių sutiko prisidėti prie Čekijos iniciatyvos, kuomet kovo mėnesį, Čekija siekė nupirkti 800 tūkst. sviedinių Ukrainai. Taigi, anot G. Landsbergio, būtent ši aplinkybė rodo, jog iš tiesų Europos Sąjunga nėra tokia vieninga.
Visgi, nepaisant skirtingo požiūrio, E. Eide sutiko, jog Lietuvos požiūris į Rusijos keliamas grėsmes buvo pranašiškas.
„Baltijos bičiuliai, stodami į NATO, bandė mus apie tai perspėti. Dabar galime drąsiai teigti, jog buvote teisūs“, – pripažino Norvegijos užsienio reikalų ministras.
„Kiekvienas karas baigiasi susitarimu. Tačiau susitarimas turi būti su Ukrainos sąlygomis ir mes turime parodyti Putinui, kad jis pralaimėjo. Tai brangu, turi riziką, bet visos alternatyvos yra prastesnės“, – kalbėjo E. Eide.
E. Eide: „Rizikuojame prarasti globaliuosius Pietus“
Nors didesnė dalis diskusijos buvo skirta karo Ukrainos klausimui, Norvegijos Užsienio reikalų ministras E. Eide paminėjo ir kitą daug dėmesio ir dešimtis tūkstančius aukų pareikalavusį konfliktą – Izraelio ir Hamas karą.
E. Eide pastebi, jog nors Vakarų Europos valstybės ir JAV smerkia civilių žūtis karo Ukrainoje metu, Vakarų partnerių pozicija dėl civilių žūčių Gazoje yra visiškai nenuosekli – taip esą rizikuojama prarasti palaikymą Ukrainai tarp valstybių, kurios nepriklauso Vakarų blokui.
„Mes rizikuojame prarasti Globaliuosius Pietus. Šioje planetoje gyvena 8 milijardai žmonių, 7 milijardai žmonių negyvena Vakarų Europoje, rizikuojame juos prarasti. Ir prie to prisideda daugelis Vakarų šalių.
Vykdome visiškai nenuoseklią politiką – esame visiškai teisūs dėl Ukrainos, tačiau mūsų pozicija dėl Gazos yra gana nenuosekli. Yra palikta vietos tvirtinti, kad taikome dvigubus standartus.
Stipriai paramai Ukrainai reikia tvirto ir nuoseklaus tikėjimo tarptautine sistema, kuriai, kaip teigiame, atstovaujame. Pakankamai blogai, kad kiti bando tai sumenkinti – nekenkime patys“, – teigė E. Eide.
Į šiuos žodžius nesureagavo nei anksčiau paramą Izraeliui išreiškęs G. Landsbergis, nei Suomijos Užsienio reikalų ministrė.
