Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje įkurta statybos bei renovacijos darbus atliekanti įmonė buvo valdoma dviejų asmenų – faktinio vadovo, kuris priiminėjo sprendimus, ir oficialaus direktoriaus, kuris vykdė faktinio vadovo nurodymus. Bendrovė aktyviai dalyvaudavo viešuosiuose statybos darbų pirkimuose, juos laimėjusi samdydavo subtiekėjus sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.
Bendrovė jokių statybos darbų nevykdė, tačiau faktinio vadovo nurodymu į įmonės sąnaudas būdavo įtraukiamos sąskaitos už neva pirktas statybines medžiagas, kurių, tyrimo duomenimis, iš tiesų jie nepirko.
FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovei vykdžius Rietavo savivaldybės užsakymu Oginskių dvaro renovacijos darbų pirkimo sutartį, įmonės faktinio vadovo paliepimu į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos sąskaitos už neva įsigytas ir renovacijos darbams skirtas statybines medžiagas, kurių vertė siekė beveik 46 tūkst. eurų. Tačiau tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad tai neatitinka tikrovės, nes įmonės neva pirktos medžiagos nesutapo su tomis, kurios faktiškai buvo naudotos subrangovų renovacijos darbams Rietave.
Įtariama, kad kartu veikdami abu įmonės vadovai per pusantrų metų į bendrovės apskaitą neįtraukė per 52 tūkst. eurų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dar beveik 40 tūkst. eurų darbų vadovams ir vadybininkams buvo išmokėta grynaisiais pinigais vokeliuose.
Pareigūnai suskaičiavo, kad bendrovės ir jos vadovų veiksmais valstybei padaryta žala siekia beveik 43 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų.
Tyrimą organizavusios ir kontroliavusios Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismui.
Už mokesčių vengimą, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.
