Tai girdime, kad buvo panašu į patologinį ir probleminį lošimą, pralošiamos milijoninės sumos. Ar tai reiškia, kad visiškai joks kontrolės mechanizmas nevyksta? Kuri grandis nesuveikė?
Mes nemanome, kad suveikė, nesuveikė kažkuri grandis ar saugikliai. Pasakysime po išsamesnių vertinimų, tiek po paties ikiteisminio tyrimo pabaigimo, tiek po vidinių vertinimų. Tiek mes patys [atliekame vertinimus], tiek Lietuvos bankas, tiek lošimų priežiūros tarnyba. <...> Sistema nieko nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių, kas liečia pinigų plovimo prevenciją – sistema veikia.
Bet kaip ji veikia? Jeigu metų metais dabar vyksta lošimai, tokios sumos plaukia.
Daugiau turbūt yra problemų ne pačioje sistemoje, o įgyvendinime. Mes vis garsiau norime pabrėžti, kad už pinigų plovimo prevenciją atsakingi yra įpareigoti subjektai. Pats finansų sektorius ir jo įpareigoti subjektai turi pranešinėti, šiuo atveju mums, apie tarpines operacijas.
„Paysera“ pranešė apie vieną atvejį. Kaip tas situacijas spręsti, ar skirti nuobaudas, ar kažkaip įstatymiškai įpareigoti?
Kiek ir Lietuvos banko atstovai sakė, nuobaudos tai pačiai „Payserai“ buvo skirtos paties Lietuvos banko. Praeitą savaitę, penktadienį esam gavę vertinamąją medžiagą iš Lietuvos banko, kas liečia „Payseros“ to laikotarpio veiklą, tuos duomenis mes turime ir vertiname. Dar kartą įsitikinome, kad „Payseros“ pranešimas apie „BaltCap“ ir Šarūną Stepukonį buvo gautas tik vienu atveju, dėl ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau po šito ikiteisminio tyrimo baigties, kada jis buvo nutrauktas 2022 metais, mes daugiau nei vieno pranešimo iš „Payseros“ nebuvome gavę.
Daug kam kyla klausimų dėl nutraukto tyrimo. Jei jis buvo pradėtas, tai, vadinasi, kažkokių įtarimų buvo. Kodėl?
Kodėl tokį sprendimą priėmė prokuroras, atsakys prokurorai. Ar išsamiai, ar galėjo kitomis akimis ir efektyviau pažiūrėti, mes taip pat atsakysime jau, kai šie tyrimai bus sujungti. Tuo metu pagal tuos duomenis, kuriuos surinko tarnybos tyrėjai, prokuroras priėmė sprendimą būtent nutraukti. Tai yra, nematė nusikaltimo sudėties pinigų plovimo.
O apie kokią sumą kalbame? Mes girdime, kad esą gali būti pasisavinti 40 milijonų eurų. Spaudos konferencijos metu prokuroras kalba apie 27 milijonus.
Ta suma nesikeičia nuo pat pradžių, kaip ir minėjo prižiūrintis Europos prokuroras, jinai yra virš 20 milijonų eurų – 27 mln. eurų. Tokia pati suma, dėl ko ir pareikšti įtarimai Š. Stepukoniui.
Kaip sekasi bendradarbiauti su estais ir lenkais?
Tai mes, kas liečia būtent šį ikiteisminį tyrimą ir kitus veiksmus, bendradarbiaujame su kolegomis tiek su Estijos, tiek su Lenkijos. Su estais bendravimas vyko praeitą savaitę, jie padėjo atlikti kratas Estijoje „Olympic“ kazino. Su lenkais keičiamas tam tikra informacija, net neabejoju, kad tą patį daro pagal savo kompetenciją ir Lietuvos bankas.
O kokia bausmė gresia Stepukoniui?
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę būtent kol kas už baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, dėl ko yra pareikšti įtarimai. Tai atsakomybė – bauda arba atsakomybė laisvės atėmimas iki 8 metų. Kiek gi teismas skirs, čia reikėtų žiūrėti į teismo praktiką, bet tai bus teismo sprendimas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
