„2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.
G. Skaistė pabrėžė, kad didinant krašto apsaugai skiriamą BVP dalį yra įgyvendinamas partijų susitarimas, jog gynybos finansavimas ilgainiui pasiektų 2,5 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentare feisbuke pateikia duomenis, kad kitų metų suplanuotas gynybos biudžetas didėja iki 1176 mln. eurų. Anot jo, tai leis vykdyti esamus įsipareigojimus ir tęsti kariuomenės modernizavimo procesą.
„Jei neminėti šiemet gautų šarvuotų visureigių JLTV, pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, oro gynybos NASAMS elementų ir kitų ankstesnių kontraktų rezultatų, tai 2021 metais sudaryti sandoriai dėl specialaus transporto priemonių, krovininių sunkvežimių, kulkosvaidžių, granatsvaidžių, minosvaidžių, snaiperinių šautuvų, radarų, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, elektroninės kovos įrangos įsigijimo (ir t.t.).“, – sakoma A. Anušausko komentare.
Praėjusioje Seimo kadencijoje parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, sutarė šį rodiklį pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų biudžete krašto apsaugai iš pradžių buvo skirta beveik 1 mlrd. 28 mln. eurų, tačiau perskirstant biudžetą dar 20,7 mln. eurų skirta papildomai, nes ekonomikai augant sparčiau nei planuota buvo kilusi grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO.
Su papildomai skirtomis lėšomis buvo užtikrintas 2,03 proc. BVP finansavimas gynybai.
