Viename „Facebook“ puslapyje pirmadienį patalpintos nuotraukos, kuriose matyti senesnės statybos daugiabutis gyvenamasis namas. Pirmajame namo aukšte iš išorės įrengtas neįgaliesiems pritaikytas liftas.
„Aš suprantu, kad čia turbūt liftas neįgaliajam, bet taip negalima. Nu negalima! Negalima stiklinti visų balkonų skirtingai, negalima dabar visiems neįgaliesiems lipdyti liftų tiesiai į balkonus.
Aš suprantu, taip žmogui patogiau, bet ne geriau būtų tuos pinigus primokėti už buto pakeitimą į naują statybą, kur laiptinėje nebūtų laiptų į 1 aukštą? Juk toks liftas nėra pigus malonumas. Negalima daryti iš daugiabučių lūšnynų, kur kas ką nori tą ir stato!“ – piktinosi įrašo autorius.
Kokiame sostinės mikrorajone ir kokioje gatvėje šis namas iš nuotraukas nuspręsti neįmanoma.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi dėl taip prie daugiabučio „prilipdyto“ lifto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.
Savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistė Neringa Kolkaitė patvirtino, kad tokiam lifto, pritaikyto neįgaliesiems, įrengimui, pagal šiandien galiojančius teisės aktus, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Kadangi neaišku, kur nuotraukose matomas namas yra, specialistė negalėjo patikslinti, ar šiuo konkrečiu atveju yra išduotas leidimas.
Neįgalieji gali patys įsirengti keltuvą
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko naujienų portalui tv3.lt sakė, kad kiek yra senos statybos daugiabučių namų, tiek neįgalieji susiduria su problemomis. Daugelyje senos statybos namų nėra liftų, o kur yra – jie per siauri, kad į juos patektų žmogus su neįgaliojo vežimėliu.
J. Ivančenko teigimu, neįgaliųjų poreikiams nepritaikytos ne tik daugiabučių namų laiptinės, bet ir patekimas į pačius pastatus, nes dažnai prie laiptinės lauko durų irgi yra laiptai.
„Tokių problemų daug. O naujos statybos namai lyg ir pritaikyti, bet, pavyzdžiui, liftas sustoja per vidurį, tarp antro ir trečio aukšto, o ten irgi yra laiptų. Žmonės, kurie juda su neįgaliųjų vežimėliais, susiduria su nemažai problemų“, – pasakojo J. Ivančenko.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės tvirtinimu, dėl nepritaikytos aplinkos neįgaliesiems tenka prašyti artimųjų pagalbos, kad šie padėtų jiems išeiti iš namų ir į juos grįžti.
„Bet pasitaiko ir taip, kad išvis neišeina iš namų“, – pripažino J. Ivančenko.
Kad būtų galima išspręsti tokias problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja ir per miestų savivaldybės vykdo būsto pritaikymo neįgaliesiems programą. Šios iniciatyvos pagalba namų laiptinėse gali būti įrengti keltuvai neįgaliųjų vežimėliams arba pats neįgalaus žmogaus butas pritaikytas jo poreikiams.
Pasak J. Ivančenko, neįgalieji, norintys pritaikyti savo būstą, gali rinktis du kelius: laukti, kol savivaldybė atliks reikiamus darbus arba patys už asmenines lėšas įsirengti, pavyzdžiui, keltuvą, pateikti sąmatą savivaldybei ir susigrąžinti pinigus.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė pripažįsta, kad pasitaiko tokių atvejų, kai sveiki namo gyventojai piktinasi tokiomis namų rekonstrukcijomis.
„Bet visada reikia kalbėti ir supratimo turėti. Viskas priklauso nuo to, kaip tu viską pateiksi. Ar tu papasakosi, paaiškinsi savo kaimynams. Kiekvienas gali atsidurti tokioje situacijoje ir tu pats nežinai, ar tau pačiam neprireiks tokios pagalbos“, – įsitikinusi J. Ivančenko.
