Naujienų portalui tv3.lt Zofija papasakojo, kad šauktinių sąraše esanti 3240 numeriu.
„Tuo metu, kada man brolis pranešė apie šią žinią – dirbau. Iš pradžių man buvo juokinga. Klausiau savęs, kodėl man gyvenimas atsiunčia tokias išdaigas nuolat? Atsakymas mano pačios, sau pačiai buvo paprastas – gyvenimas žino, kad Zofijai visados „viskas gerai“. Kad aš susitvarkysiu. Tuomet man pranešė artimieji, kad dėl manęs jaudinasi“, – atviravo ji.
Ši žinia paveikė ne tik Zofiją, bet ir jos vaikiną, kuris jaudinosi ir klausė: „Kas bus?“
Šiandien naujienų portalas tv3.lt šį klausimą uždavė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) viešųjų ryšių ir verbavimo skyriaus vedėjai Giedrei Kazlauskienei. Ši netrukus pateikė atsakymą, jog jokio išskirtinio požiūrio į translyčius nėra.
„Su tokiais asmenimis elgiamasi taip pat kaip ir visais kitais jaunuoliais: tiek, vyrais, tiek moterimis. Atlikti karo prievolę yra Lietuvos Respublikos konstitucijoje numatyta pareiga visiems vyrams, šiuo metu šaukiamiems nuo 18 iki 23 metų“, – teigė G. Kazlauskienė.
Anot jos, jei Lietuvos Respublikos pilietis turi asmens dokumentą, kuriame įvardinta, kad jis yra vyras, visos teisinės nuostatos jam ir galioja kaip vyrui. Ne išimtis yra ir karo prievolės klausimai.
„Asmenys, išoriškai atrodydami kaip moterys, negali savaime nuspręsti, kad jiems nereikia atlikti karinės įskaitos procedūrų. Tai nėra savaiminio atleidimo ar atidėjimo faktas ir tokios tarnybos atidėjimo priežasties nėra numatyta Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatyme. Tol kol asmuo nėra pasikeitęs dokumentų, tol jam galios visos šaukimo procedūros“, – teigė KPKT viešųjų ryšių ir verbavimo skyriaus vedėja.
„Jeigu tokie jaunuoliai taptų dažnais atvejais, galbūt atsirastų poreikis inicijuoti tam tikrus pakeitimus ir galimai jie būtų padaryti. Bet šiuo metu galioja tokie Lietuvos Respublikos įstatymai“, – priminė G. Kazlauskienė.
Tiesa, ji nurodė ir atleidimo nuo karo prievolės atvejus.
Nuo karo prievolės atleidžiami:
- asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
- neįgalieji;
- asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;
- asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;
- pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;
- moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;
Tarnyba atidedama individualia tvarka šiems karo prievolininkams:
- ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
- aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
- Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
- teisėjams;
- prokurorams;
- vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams;
- Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;
- Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
- įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
- vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
- nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
- teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
- juridinio asmens teises turinčių Lietuvos religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose;
- krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Tiesa, pažymima, kad daliai iš išvardytų karo prievolininkų tarnyba neatidedama, jei jie patys raštu pateikia norą atlikti privalomąją karo tarnybą.
„Patekę į šaukiamųjų sąrašus, jaunuoliai turi atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius ar poskyrius (arba susisiekti jeigu nėra galimybių atvykti) ir atlikti visas nurodytas procedūras. Jeigu neatsiranda neproporcingai didelės žalos ar kitų tarnybos atidėjimo ar atleidimo nuo jos atvejų, tai karo prievolininkas yra siunčiamas į karinę medicinos komisiją ir joje nustatomas jo tinkamumas tarnybai.
Tinkamumas tikrajai karo tarnybai vertinamas individualiai Karinės medicinos ekspertizės komisijos medicinos specialistų, iš anksto pasakyti, ar karo prievolininkas tinkamas/netinkamas karo tarnybai negalima.
Karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą ir asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybė, 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ ir LR krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“.
