Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija. Tai sąrašas Europos šalių, kurios nusprendė atšaukti visus arba didžiąją dalį koronaviruso ribojimų.
Šalių Vyriausybės pastebi, kad įsitvirtinant naujajam koronaviruso omikron variantui ribojimai neteko prasmės – naujų užsikrėtimų skaičiai rekordiniai, tačiau situacija ligoninėse išlieka daugmaž stabili.
Veryga siūlo atsisakyti visų ribojimų
Jau ir Lietuvoje girdisi pasiūlymų stabdyti ne tik galimybių pasą, bet ir kitus ribojimus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys valstietis Aurelijus Veryga pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys ribojimai labiau veikia kaip psichologinė priemonė, o ne pandemijos valdymo įrankis.
„Pavyzdys – ploto nustatymas parduotuvėse. De facto, plotas ir yra toks, koks atitinka dabartinius srautus. Žmonės važiuoja apsipirkti ir eilių lauke nematome. Tai reiškia, kad turime tokį srautą, kuris žmonėms ir yra reikalingas. Ploto nustatymas nieko nereiškia, jis yra tiesiog įrašytas popieriuose kaip higienos norma ir tiek“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.
Pasak parlamentaro, kasdien nustatomų užsikrėtimų skaičiai akivaizdžiai rodo, jog ribojimai neveikia, o galbūt net priešingai – užsikrėtimų tik daugėja.
Kita vertus, kaip sako A. Veryga, Lietuva nuo kitų šalių, kur ribojimai naikinami, skiriasi.
„Šalys, kur galvojama apie ribojimų laisvinimą, neblogai padirbėjo su pažeidžiamiausių grupių vakcinacija, tai yra, su pačiais vyriausiais. Lietuva nukeliavo „į pievas“. Su galimybių pasu pirmiausia paskiepijo jaunus žmones. Tai nėra blogai, tačiau liko neskiepyti tie, kuriuos labiausiai reikėjo apsaugoti“, – svarsto A. Veryga.
Parlamentaro vertinimu, omikron atmainai Lietuvoje plintant taip sparčiai, naivu būtų tikėtis, kad nepasiskiepiję žmonės išvengs užsikrėtimo. Pasak A. Verygos, net nesvarbu, ar Lietuvoje galios kokie nors ribojimai, ar ne – neužsikrėsti įmanoma liks nebent visiškai atsiskyrus nuo žmonių.
Kai kurie liekantys ribojimai kelia klausimų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Orinta Leiputė baiminasi, kad visų ribojimų atšaukimas vienu metu gali būti per daug drastiškas žingsnis.
„Manau, kad pertekliniai ribojimai yra blogai, tačiau skubėti viską atlaisvinti ir leisti savieigai prasirgti – tam nepritarčiau“, – tv3.lt komentuoja O. Leiputė.
Kaip perteklinį ribojimą ji įvardija galimybių pasą. Nuo šeštadienio šio reikalavimo neliko. Kitas perteklinis ribojimas, pasak O. Leiputės – tai kaukių ir respiratorių dėvėjimo reikalavimai.
„Jeigu mišiose galima būti su kaukėmis, o spaudos konferencijoje ar kitame renginuke su respiratoriumi. Nesuprantu, kur yra skirtumas. Tokie dalykai tikrai kelia dvejonių – turi būti arba taip, arba taip. Žmonės „makaluojami“, sprendimai kaitaliojami.
Tokie sprendimai turėtų būti peržiūrimi, reikėtų laikytis vienos sistemos, kad žmonėms būtų lengviau. Jau nebespėjama susivokti, kaip greitai keičiasi reikalavimai“, – sako O. Leiputė.
Parlamentaras A. Veryga taip pat atkreipia dėmesį, kad dabartinė tvarka žmonėms gali būti neaiški. Reikalavimai keičiasi greitai, o dalis jų gali būti nesuprantami žmonėms.
„Mano manymu, dabar turėtume kalbėti su žmonėmis, kaip pereiti į įprastą režimą, kada nebereikėtų galvoti apie nuolatinius pasikeitimus, kur kokie reikalavimai galioja, o kur ne. Tai žmones supainioja ir išbalansuoja, o galų gale jiems paaiškinti tampa sunku. Pavyzdžiui, kodėl vienur ploto ribojimai yra, o kitur ne, taip pat, kodėl įeinant į kino salę reikia respiratoriaus, o įėjus ir pradėjus traškinti spragėsius, respiratoriaus nebereikia“, – pastebi A. Veryga.
A. Verygos nuomone, taip pat kuo greičiau turėtų būti panaikinti moksleivių izoliacijos reikalavimai, o tvarka, pagal kurią moksleiviai yra siunčiami mokytis nuotoliniu būdu, turėtų būti peržiūrėti.
Parlamentaras mano, kad žmonėms šiuo metu turėtų būti siunčiama aiški žinutė, jog dėvėti kaukes reikėtų ne tik dėl COVID-19, o pajutus simptomus reikėtų vengti kontakto su kitais žmonėmis, taip pat reikalinga plauti ir dezinfekuoti rankas bei laikytis kitų biosaugos priemonių.
Slušnys: atlaisvinimų galimai bijoma
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Linas Slušnys taip pat mano, kad Lietuvai jau reikėtų svarstyti dėl visų ribojimų atsisakymo. Tačiau sprendimai dėl ribojimų – ne tik politiniai.
„Nežinau, kodėl mūsų ekspertai labiau baiminasi nei kai kurios kitos šalys. Manau, kad baimių turime dėl banalios priežasties – mes turime daugiausiai mirčių per pandemiją nei kitos ES šalys. Netekčių turime daug, tad vertinant visą situaciją, kad mūsų bendra sveikatos būklė yra prastesnė negu kitų šalių, tad visiško atlaisvinimo ir plaukų pasileidimo esant tokiems skaičiams bijoma“, – tv3.lt svarsto L. Slušnys.
Asmenine parlamentaro pozicija, dabartinėje situacijoje ribojimai jau galėtų būti laisvinami ir atsakomybė už savo sveikatą galėtų būti perkeliama kiekvienam žmogui.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra paskiepyta 69,5 proc. visuomenės. Prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti tuos, kurie persirgo ir imunitetą įgijo tokiu būdu. Tai reiškia, kad imunitetą COVID-19 jau turi didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Likę neimunizuoti ir visomis išgalėmis atsisakantys skiepytis žmonės, labai tikėtina, bet kokiu atveju vis tiek užsikrės koronavirusu ir imunitetą įgys persirgę.
„Liko respiratorių ir kaukių dėvėjimas, tam tikras atstumų laikymasis, plotų parduotuvėse ribojimas. Čia kaip pereinamasis periodas. Manau, kad šiuo metu baiminamasi, kad neišlįstų kas nors, ko neprognozuojame.
Politikoje yra paprasta taisyklė – paleisti yra daug paprasčiau nei paleidus atgal sugrąžinti. Jeigu tai būtų privati įmonė, kur vieną dieną gali padaryti vienaip, o kitą dieną kitaip – gerai. Tačiau mes kalbame apie valstybę, tad žingsnelius darome lėčiau.
Tikrai žinau, kad tiek premjerė, tiek Sveikatos apsaugos ministerija kalbame vienu balsu. Tačiau kai prieš priimant sprendimus reikia paklausti ekspertų, ekspertai vis tik yra atsargesni. Tad mes klausome jų“, – svarsto L. Slušnys.
Parlamentaro vertinimu, galimybių paso stabdymas yra žingsnis link visų ribojimų panaikinimo. Sustabdžius galimybių pasą aiškiai pasakoma, kad ir skiepyti, ir neskiepyti žmonės turi vienodas galimybes, tad visuomenei pačiai lieka atsakomybė dėl saugumo priemonių laikymosi.
Dėl idėjos atleisti visus ribojimus ir leisti persirgti visiems, specialistai nesutaria
Portalo tv3.lt kiek anksčiau kalbinti specialistai pritarė, kad kuo daugiau žmonių persirgs, tuo greičiau, tikėtina, ateis pandemijos pabaiga. Tad ar tikslinga būtų paleisti visus ribojimus ir leisti žmonėms persirgti?
Vilniaus univeristeto (VU) Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas svarsto, kad kaip pandemijos sprendimo būdas, pasiūlymas leisti persirgti visiems, yra visiškai normalus. Pasak jo, kol mokslininkams nėra duotas parametras, kiek kainuoja vieno žmogaus gyvybė, tol bet kokie pandemijos valdymo būdai yra tiesiog politiniai sprendimai.
VU profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kad ribojimų tikslas niekad ir nebuvo priartinti pandemijos pabaigą. Ribojimais nuo perkaitimo buvo saugoma sveikatos priežiūros sistema.
„Priemonės gali suplokštinti staigų infekcijų kilimą, tačiau tai nesprendžia problemos iš esmės, nepadidina atsparių žmonių skaičiaus. Pandemiją stabdo būtent atsparių žmonių skaičius“, – sako A. Žvirblienė.
Šiuo metu, kaip pastebi profesorė, jau einama link to, kad visų ribojimų artimu metu bus atsisakoma, o pandemija bus palikta savieigai. Pasak pašnekovės, galimybių paso sustabdymas yra žingsnis link to.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus visų ribojimų panaikinimas gali padidinti ligoninėms tenkančią naštą. Todėl tikėtina, kad ribojimai bus naikinami palaipsniui.
Tačiau duomenų analitikas Juozas Augutis laikosi šiek tiek kitokios pozicijos. Jo nuomone, idėja leisti persirgti visiems kelia dvejonių.
„Statistiškai galima taip elgtis. Tačiau kiekviena liga yra pavojinga žmogui, tuo labiau tokia, kaip COVID-19, kuri nelabai žinoma su savo pasekmėmis. Todėl lengvabūdiškai leisti visiems persirgti, nemanyčiau, kad būtų teisingas kelias. Turbūt, nei viena šalis pasaulyje tuo neina ir bando kiek įmanoma labiau apsaugoti savo visuomenes, kad kuo mažiau žmonių persirgtų.
Visiškai atleisti skiepus ir pasakyti, kad liga kaip skiepai, tegul visi užsikrečia, manau, būtų nelabai atsakingas žingsnis“, – svarsto J. Augutis.
Pasak profesoriaus, nevakcinuotiems žmonėms išlikti nepersirgusiems iki pandemijos pabaigos praktiškai neįmanoma. Norint neužsikrėsti reikėtų užsidaryti namuose, niekur neiti ir reikalingus produktus pirkti nuotoliniu būdu.
Specialistai primena, kad šiuo metu efektyviausia imunizacijos priemonė yra vakcinacija. Vakcina apsaugo nuo sunkios ligos formos ir nuo mirties.
„Didžioji apsauga buvo ir lieka vakcinacija. Jeigu žmogus pasiskiepija sustiprinamąja doze, statistika yra negailestinga tiek mirčių ir netgi užsikrėtimų atveju. Sakoma, kad vakcina pilnai neapsaugo – tai yra tiesa, tačiau užsikrečiančių santykis, jei perskaičiuotume, matytume, kad dvigubai daugiau užsikrečiančių yra nepasiskiepiję. Tikrai negalima nuleisti rankų, reikia vakcinuotis. Kitos tokios veiksmingos priemonės neturime“, – apibendrina J. Augutis.
Apie ribojimų naikinimą yra pasisakę ir kiti ekspertai.
Stabdo galimybių pasą
Sveikatos apsaugos ministerija atsisakyti galimybių paso Vyriausybei pasiūlė pastebint, kad omikron atmaina užsikrečia ir imunitetą turintys gyventojai. Vis dėlto ministerija neatmetė, kad galimybių pasas, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, galėtų būti grąžintas ateityje.
„Pandemija tikrai nesibaigė. Tiesiog pastarąsias savaites darome tolimesnius mūsų veiksmų pakeitimus pagal tai, kaip elgiasi omikronas. Turėjome izoliacijos pokyčius, dabar mūsų prioritetas yra testavimas, rūpinamės respiratoriais. Dabar ateiname į etapą, kada norime aptarti kitas priemones, kurios susijusios su keliavimu, su galimybių pasu“, – Vyriausybėje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
A. Dulkys neabejoja, kad galimybių pasas padėjo valdant COVID-19 pandemiją ir paskatino skiepijimąsi.
„Turėdami tas žinias apie tai, kaip elgiasi omikrono atmaina, matome, kad jai plintant, rizika užsikrėsti išlieka tiek neskiepytiems, tiek pilnai skiepytiems asmenims. Todėl galimybių paso, kaip COVID-19 valdymo priemonės, reikšmė yra gerokai sumažėjusi. Siūlome sustabdyti galimybių paso veikimą šalyje, o esant nepalankiai epidemiologinei situacijai ir poreikiui, bus galima grįžti prie jo taikymo“, – sakė A. Dulkys.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nedrįso teigti, kad galimybių paso Lietuvoje niekada nebeprireiks. Jos manymu, tai buvo geras įrankis valdant pandemiją bei skatinant gyventojus skiepytis.
„Jaučiuosi kaip nekrologą skaitydama. Labai gerai bus, jeigu nebereikės grąžinti šito įrankio“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
Ribos klientų skaičių
Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, net ir atsisakius galimybių paso, gyventojams vis tiek įvedami tam tikri ribojimai.
Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m bendrą plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
Ploto reikalavimas nustatytas, atsižvelgiant į anksčiau taikytą praktiką iki galimybių paso įvedimo bei atsižvelgiant į 2 m saugaus atstumo laikymąsi nuo kitų asmenų tose vietose, kuriose susidaro dideli lankytojų srautai.
Kartu nuspręsta kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus viešus renginius leisti vykdyti užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, t.y.: asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos ir kt.
