Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pranešė šaukiantis partijos prezidiumą, kuriame be kitų klausimų bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis bei ar turėtų vykti išankstiniai Seimo rinkimai.
Išmokų naudojimo skandalo epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė įteikusi premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau premjerė dar nėra atsakiusi, ar jį tenkins. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.
„Racionalus pasiūlymas, klausimas, kaip matyti, aktualus ir jį aptarti būtina, o galimų sprendimų iki susitikimo vertinti nenorėčiau“, – šiuo metu Taline viešinčios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen komentarą BNS perdavė jos atstovė spaudai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad Vyriausybės atsistatydinimas nebūtinai reikštų pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Atsistatydinus Vyriausybei – dar nebūtinai pirmalaikiai Seimo rinkimai. Seimas gali nutarti: gerai, šita Vyriausybė pademonstravo standartą, atsistatydina, bet formuokite naują Vyriausybę“, – BNS sakė Seimo Liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Jis teigė, kad savame rate būta aptarimų, jog ši situacija gali privesti prie Vyriausybės pasitraukimo.
„Antras dalykas – ar vyktų pirmalaikiai rinkimai? Klausimai toks, ar pasitraukus Vyriausybei Seime atsirastų pakankamai balsų surengti pirmalaikius rinkimus? Gali būti, kad Vyriausybei atsistatydinus, Seime nepakaks balsų pirmalaikiams rinkimams, tektų formuoti naują Vyriausybę šitame Seime“, – tvirtino politikas.
Jo teigimu, šį klausimą jau nuo pirmos dienos, vos išlindus į viešumą žiniai apie galbūt neskaidriai panaudotas švietimo ministrės J. Šiugždinienės lėšas dirbant Kauno taryboje, reikėjo aptarti koalicijos partneriams. To padaryti nepavyko, nes G. Landsbergis viešėjo Japonijoje, o Seimo pirmininkė – Romoje, o šiuo metu – Estijoje.
„Reikėjo tartis tik išlindus J. Šiugždinienės klausimui, nesuvokėme rimtumo galbūt. Šį pirmadienį reikėjo aptarinėti, bet nebuvo kam“, – sakė E. Gentvilas.
Anot Laisvės partijos pirmininkės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, „kažkoks perkrovimas galėtų vykti“.
„Dėl pirmalaikių rinkimų kol kas tikrai negaliu komentuoti. Sutarėme, kad kalbėsimės artimiausiu metu“, – BNS sakė A. Armonaitė.
„Situacija yra labai rimta. Politinę sistemą krečia pasitikėjimo krizė ir bendrai tikriausiai demokratija, pasitikėjimas partijomis yra smukęs, ypač tarp jaunų žmonių mes tą matome. Neabejoju, kad grįžti į partijas, pirmiausiai su bendruomene išdiskutuoti, o paskui – į koaliciją, dėl tolesnių veiksmų kaip vis dėlto galėtume išeit iš situacijos, reikia ieškoti. Kol kas norėčiau susilaikyti nuo detalesnių pamąstymų“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad kelių ministrų pasitraukimas nereikštų visos Vyriausybės žlugimo.
„Jūs jau man atleiskite už dramos situacijoje mažinimą, bet vieno, dviejų ar net trijų teoriškai, kalbu grynai teoriškai, ministrų pakeitimas tikrai nebūtinai reiškia Vyriausybės žlugimą, atsistatydinimą ar pirmalaikius rinkimus. Tokią situaciją gali išprovokuoti labiau nesugebėjimas dirbti kartu, neišpildymas rinkiminių pažadų ir koalicijos sutartyje užfiksuotų įsipareigojimų, bet ne vieno, dviejų ar trijų ministrų pokyčiai“, – BNS penktadienį sakė V. Mitalas.
Anot jo, yra daugybė pavyzdžių, kai ministrai keitėsi ne po vieną kartą, „o Vyriausybės dirbdavo toliau, ypač tokiu sudėtingu geopolitiniu metu“.
Atsistatydinimo pareiškimą švietimo ministrė J. Šiugždinienė ketvirtadienį įteikė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.
