„Pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio lengvai imtumės, – sakoma ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio pranešime. – Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams tai išspręsti dvišaliu formatu, nematome jokios kitos išeities, tik prašyti PPO ginčo sprendimo konsultacijų su Kinija.“
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Kreipdamasi į PPO Europos Sąjunga išreiškė palaikymą Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad dėl šio ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų.
Kilus šiam ginčui Jungtinės Valstijos išreiškė palaikymą Europos Sąjungai ir Lietuvai.
Vis dėlto PPO arbitražas yra lėtas procesas, kurio rezultatų gali teikti laukti ne vienus metus.
„Svarūs įrodymai“
ES prašyme konsultacijoms pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia PPO teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis
„Sveikiname Europos Komisijos sprendimą ES vardu inicijuoti konsultacijas su Kinija. Šis žingsnis yra aiški žinia Kinijai, kad ES netoleruos politiškai motyvuotų ekonominės prievartos veiksmų“, − sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia situacijos su Kinija deeskalavimo bei santykių normalizavimo, tačiau Užsienio reikalų ministerijos pastangomis surinkti svarūs įrodymai apie sistemingus tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimus verčia imtis visų įmanomų priemonių, ginant ne tik Lietuvos įmonių ir investuotojų, bet ir viso ES verslo teisėtus interesus.
Lietuva tikisi, kad Kinija sutiks dalyvauti konsultacijose su ES ir jos bus sėkmingos ne tik sprendžiant jau esamus prekybos trikdžius, bet ir užtikrinant ilgalaikius tvarius sprendimus.
G. Landsbergis pažymėjo, kad PPO ginčo prieš Kiniją iniciavimas parodo ES solidarumą ir vienybę. „Nesvarbu, ar neteisėtas ekonominis spaudimas yra nukreiptas prieš atskirą ES valstybę narę, ar prieš visą ES – Europos Sąjunga reaguos ir aktyviai gins pažeistas teises remiantis visomis tarptautinės teisės teikiamomis galimybėmis“, − sakė ministras ir pridėjo, kad šalia konsultacijų su Kinija iniciavimo PPO formate būtina ir toliau tęsti darbą, kuriant ES instrumentą, skirtą kovai su neteisėtos prievartos veiksmais.
Tuo metu Kinija vėliau ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga elgiasi „nepagrįstai ir nenuosekliai“.
Bendrijos kaltinimai dėl „vadinamojo Kinijos spaudimo Lietuvai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs“, sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).
„Reikalas tarp Kinijos ir Lietuvos yra politinis, o ne ekonominis“, – pridūrė jis.
ES nurodė surinkusi įrodymų apie Kinijos taikomus suvaržymus.
Tarp jų minimas „atsisakymas praleisti lietuviškas prekes per muitinę, prašymų importui iš Lietuvos atmetimas, taip pat spaudimas ES bendrovėms, veikiančioms kitose ES šalyse narėse, pašalinti Lietuvos dedamąsias iš jų tiekimo grandinių“.
Komplikuoti santykiai
V. Dombrovskis sakė, kad nepaisant šių įrodymų blokas toliau ieškos galimybių išspręsti ginčą diplomatiniu būdu.
Kinija yra „gyvybiškai svarbi partnerė“, ir ES „vertina šį ryšį“, bet „mūsų ryšys reikalauja abipusės pagarbos“, žurnalistams sakė V. Dombrovskis.
Europos Komisija prižiūri 27 ES šalių prekybos politiką ir Bendrijos vardu sprendžia ginčus per PPO, kurios būstinė įsikūrusi Ženevoje.
ES, taikydamasi prie ankstesnės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel užduodamo tono, ilgą laiką siekė draugiškesnių ryšių su Kinija. Tačiau tokia politika tapo sunkiau pagrindžiama, kai vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) Kinija tapo labiau centralizuota ir sugriežtino savo politiką.
Santykiai su Pekinu tapo dar labiau komplikuoti, prieš metu, kai ES ir Kinijos investicijų sutartis, kurios pageidavo Vokietija, buvo atidėta neribotam laikui, Bendrijai paskelbus sankcijų dėl Pekino elgesio su uigūrų mažuma Kinijoje. Pekinas savo ruožtu ėmėsi analogiškų priemonių Bendrijos atžvilgiu.
Šie ir kiti nesutarimai paskatino ES diskusijas dėl reglamento, kuris suteiktų Briuseliui naujų galių sparčiau atsakyti į užsienio vyriausybių pastangas kenkti Europos ekonomikai ir verslui.
Verslas dėl ES kreipimosi į PPO: vieni abejoja, kiti tikisi rezultato
Europos Sąjungai ketvirtadienį kreipusi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl neteisėto Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai (ES), Lietuvos verslo atstovas sako abejojantis tokio žingsnio veiksmingumu, juolab, kad Kinijos sankcijas bus sunku įrodyti, tuo metu banko ekonomistas mano, kad įrodymų pakanka.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas teigė abejojantis teigiamais būsimų procedūrų rezultatais, nes Kinija turi didelę įtaką kitoms PPO narėms.
„Žinant, kad Kinija visiškai valdo Pasaulio prekybos organizaciją, kad neformaliai jos kišenėse yra daugelio Afrikos ir Azijos šalių balsai, kai kurių Lotynų Amerikos šalių balsai, taip kad Europos Sąjunga ir JAV tikrai neatsvers jų balsų“, – BNS sakė S. Besagirskas.
Be to, pasak jo, Kinijos veiksmus bus sunku įrodyti, nes jos taikomos sankcijos yra neoficialios.
„Nėra jokio oficialaus nurodymo Kinijos verslui nedraugauti su Lietuva, netiekti prekių, nepirkti prekių (...) Kinija visada gali pasakyti, kad čia yra atskirų įmonių klausimas, kad kažkuri įmonė nebenori pirkti lietuviškos produkcijos arba nebenori tiekti komponentų lietuviškai įmonei“, – teigė S. Besagirskas.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog svarus įrodymas šioje situacijoje yra vien Lietuvos eksporto į Kiniją nuosmukis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ES sureagavo pakankamai operatyviai, o Bendrijos kreipimasis į PPO tik patvirtina problemą.
„Čia turbūt yra tas kietasis įrodymas, kad, jeigu staiga (Lietuvos – BNS) eksportas į Kiniją sustojo, vien šitie duomenys leidžia su tam tikru stipresniu pagrindu skųstis tiek Europos Komisijai, tiek Pasaulinei prekybos organizacijai“, – įsitikinęs ekonomistas.
Anksčiau T. Povilauskas, remdamasis Kinijos muitinės duomenimis, BNS teigė, kad 2021 metų gruodį eksportas iš Lietuvos į Kiniją siekė tik 3 mln. eurų – 11,5 karto mažiau nei 2020-aisiais tuo pat metu (30 mln. eurų).
„Reikia žiūrėti, kokie bus duomenys sausį ir vasarį apie Lietuvos prekių eksportą į Kiniją ir, vėlgi, jeigu jis bus (...) minimalus, tai bus įrodymas ir Europos Sąjungai, ir Pasaulio prekybos organizacijai, kad tos problemos tęsiasi“, – ketvirtadienį teigė T. Povilauskas.
Kinija: ES skundas PPO dėl Pekino diskriminacijos Lietuvos atžvilgiu – nepagrįstas
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga, pateikusi skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) dėl Pekino ekonominio spaudimo Lietuvai, taikomo dėl Vilniaus pozicijos Taivano atžvilgiu, elgiasi nepagrįstai ir nenuosekliai.
Bendrijos kaltinimai dėl „vadinamojo Kinijos spaudimo Lietuvai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs“, sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„Reikalas tarp Kinijos ir Lietuvos yra politinis, o ne ekonominis“, – pridūrė jis.
Anksčiau ketvirtadienį ES kreipėsi į PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos, kurią Bendrija laiko diskriminuojančia Lietuvą.
„Pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio lengvai imtumės, – sakoma ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio pranešime. – Tačiau žlugus pakartotiniams bandymams tai išspręsti dvišaliu formatu, nematome jokios kitos išeities, tik prašyti PPO ginčo sprendimo konsultacijų su Kinija.“
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
Kreipdamasi į PPO Europos Sąjunga išreiškė palaikymą Lietuvos verslo lyderių ir pareigūnų skundams, kad dėl šio ginčo Kinija blokuoja importą iš Lietuvos ir imasi kitokių ekonominių suvaržymų.
V. Dombrovskis sakė, kad blokas toliau sieks išspręsti šį ginčą diplomatinėmis priemonėmis, ir pastarosiomis savaitėmis aptarė šią problemą su Kinijos pareigūnais.
ES prašyme konsultacijoms pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia PPO teisės normas, reglamentuojančias prekybą prekėmis ir paslaugomis
„Sveikiname Europos Komisijos sprendimą ES vardu inicijuoti konsultacijas su Kinija. Šis žingsnis yra aiški žinia Kinijai, kad ES netoleruos politiškai motyvuotų ekonominės prievartos veiksmų“, − sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia situacijos su Kinija deeskalavimo bei santykių normalizavimo, tačiau Užsienio reikalų ministerijos pastangomis surinkti svarūs įrodymai apie sistemingus tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimus verčia imtis visų įmanomų priemonių, ginant ne tik Lietuvos įmonių ir investuotojų, bet ir viso ES verslo teisėtus interesus.
Lietuva tikisi, kad Kinija sutiks dalyvauti konsultacijose su ES ir jos bus sėkmingos ne tik sprendžiant jau esamus prekybos trikdžius, bet ir užtikrinant ilgalaikius tvarius sprendimus.
G. Landsbergis pažymėjo, kad PPO ginčo prieš Kiniją iniciavimas parodo ES solidarumą ir vienybę. „Nesvarbu, ar neteisėtas ekonominis spaudimas yra nukreiptas prieš atskirą ES valstybę narę, ar prieš visą ES – Europos Sąjunga reaguos ir aktyviai gins pažeistas teises remiantis visomis tarptautinės teisės teikiamomis galimybėmis“, − sakė ministras ir pridėjo, kad šalia konsultacijų su Kinija iniciavimo PPO formate būtina ir toliau tęsti darbą, kuriant ES instrumentą, skirtą kovai su neteisėtos prievartos veiksmais.
Prašymas konsultacijoms yra pirmasis privalomo PPO bylinėjimosi proceso etapas, kuriame siekiama rasti sprendimą susidariusiai situacijai ir tokiu būdu išvengti tolesnio bylinėjimosi. Jei per 60 dienų nuo prašymo konsultacijoms pateikimo nebus rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, ES prašys įsteigti PPO arbitrų kolegiją ir tokiu būdu pradės teisminį procesą.
