Gydytojas infektologas pasakoja, kokių sveikatos sutrikimų gali atnešti 1 erkės įkandimas. Jei šių parazitų platinamos infekcijos pasiekia smegenis, laukia ilgas ir sudėtingas gydymas. Juo labiau, kad didžioji dalis erkinio encefalito pakirstų ligonių iki galo nepasveiksta.
Erkės tyko visoje Lietuvoje
Erkių galima sutikti visoje Lietuvoje, nes šalies teritorija patenka į endeminę zoną, nurodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Ji pasakoja, kokioje terpėje erkės plinta. Pasirodo, ne veltui nuogąstaujama, kai Vilniuje nešienaujama žolė, mat šitaip atsiranda palanki vieta erkėms veistis.
„Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima rasti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose, kitose žaliosiose zonose. Joms būtina drėgmė, kurią užtikrina sodri augmenija.
Paprastai erkės savo aukos tyko ant žolės, neaukštų augalų. Jos ropoja augalais iki 1–1,5 metro virš žemės paviršiaus ir mums einant pro šalį prikimba prie drabužių. Tuomet patenka ant kūno ir suradusios tinkamą vietą įsisiurbia. Aukšta, nepjaunama žolė sukuria palankias sąlygas erkėms išgyventi ir taip užtikrina jų populiacijos didėjimą“, – teigia NVSC specialistė.
Neramina tai, kad Lietuvoje fiksuojamas aukštas užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis skaičius. 2021 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 365 susirgimai erkiniu encefalitu. 2020 m. EE sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 24,3, o 2021 m. rodiklis – 13,1.
M. Žygutienė įspėja, kad daugiametės tendencijos nedžiugina: „2021 m. registruotas sergamumo erkių platinamomis ligomis sumažėjimas, tačiau analizuojant daugiamečius duomenis, stebima didėjimo tendencija.“
Didžiausias sergamumas EE užregistruotas 2003 m. (sergamumo rodiklis siekė 21,95 atv./100 tūkst. gyv.), 2016 m. (sergamumo rodiklis buvo 22,1 atv./100 tūkst. gyv.) ir 2019 m. (sergamumo rodiklis siekė 25,5 atv./100 tūkst. gyv.).
Daugiausiai erkiniu encefalitu užsikrečiama Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės apskrityse. Vilniaus m. savivaldybė šiemet taiko „tvaraus šienavimo“ politiką ir aiškina, kad nešienautoje vejoje susidaro sąlygos veistis erkių priešams.
Erkinio encefalito formos – pavojingesnės viena už kitą
Gydytojas infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis paaiškino, kokias ligas platina erkės, ir įspėjo, kuo šios infekcijos pavojingos žmogaus sveikatai.
Jeigu žmogui įsisiurbia erkė, jis gali užsikrėsti dažniausiai erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris lemia centrinės nervų sistemos virusinį uždegimą, nurodė ekspertas. Ši liga skirstoma į 3 rūšis.
„Gali būti 3 ligos variantai. Jei virusas pažeidžia tik galvos smegenų dangalus, sukeldamas jų uždegimą, tokia ligos forma vadinama meningitu. Tai lengva ligos forma. Jei virusas kartu pažeidžia ir sukelia galvos smegenų uždegimą – tokia ligos forma vadina meningoencefalitu. Ji sunkesnė, be abejo. Trečia, pati sunkiausia forma, yra tuomet, kada kartu dar pažeidžiamos ir nugaros smegenys. Tai vadinama meningoencefalomielitu“, – apie erkinio encefalito formas kalbėjo A. Ambrozaitis.
Šių trijų ligos formų požymiai yra skirtingi. Smegenų dangalų uždegimas pasireiškia itin stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Esant galvos smegenų uždegimui, vyrauja karščiavimas, galvos skausmas, svaigimas, drebėjimas, koordinacijos, pusiausvyros ir sąmonės sutrikimai.
Tačiau pati sunkiausia ligos forma yra mielitas – tuomet pažeidžiamos nugaros smegenys. Apie dešimtadalis visų užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu suserga mielitu. Infektologas pasakojo, kad tuomet galimas dalinis kūno dalių paralyžius, kyla judėjimo sunkumų.
„Tokiu atveju atsiranda peties, mentės, galvą sukančių raumenų parezės (dalinis paralyžius). Dažnai tokie ligoniai negali pakelti rankų, negali išlaikyti galvos – galva nusvyra, kadangi kaklo raumenys nebedirba. Dažnai tokie ligoniai lieka vežimėlyje, negali judėti, tampa neįgalūs“, – apibūdino A. Ambrozaitis.
Bet apskritai nuo erkinio encefalito mirštama retai. Pagrindinė problema ta, kad ligonis nevisiškai pasveiksta ir net išrašomas iš ligoninės turi jaučia liekamuosius reiškinius.
„Po gydymo, kuris trunka apie 1 mėnesį ligoninėje, apie 90 proc. ligonių išrašant iš stacionaro išlieka vadinamieji liekamieji reiškiniai. Tik 10 proc. žmonių išrašomi iš ligoninės be liekamųjų reiškinių ir jiems nereikia reabilitacinio gydymo“, – sakė profesorius.
Užsikrečia ne tik įsisiurbus erkei
Yra du būdai, kaip žmogus gali užsikrėsti erkiniu encefalitu. Paprastai virusas patenka į organizmą įsisiurbus erkei, tačiau vartojant nepasterizuotą pieną, ypač ožkos, galima užsikrėsti lygiai taip pat.
„Erkė maitinasi krauju ir jos seilėse dažniausiai būna erkinio encefalito virusas. Kai tik ji įkanda, pradeda siurbti kraują, faktiškai tuo pačiu momentu gali užkrėsti žmogų. <...> Bet reikia žinoti, kad tik 1 proc. erkių yra užsikrėtusios encefalito virusu. Čia kaip loterija – tau įkando erkė, bet niekada nežinai, tave užkrės ar ne. Todėl reikia stebėti savijautą 1 mėnesį. <...>
Dar galima užsikrėsti nuo nevirinto ožkos pieno. Irgi būna tokių protrūkių ir labai sunkia forma, nes didelė viruso koncentracija patenka su pienu. Nuo karvės pieno rečiau kažkaip pasitaiko“, – pažymėjo gydytojas.
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo trunka 1–2 savaites. Pats veiksmingiausias būdas apsisaugoti – skiepai. Svarbu pažymėti, kad nėra vaistų šiai ligai gydyti, o susirgus yra malšinami simptomai.
„Skiepai labai efektyvūs ir jau daug metų naudojami. Tai vienintelis būdas išvengti šitos ligos, nes jai nėra gydymo. Nėra jokio antivirusinio vaisto, kuris galėtų naikinti erkinio encefalito virusą. Paprasčiausiai gydome simptomiškai“, – nurodė A. Ambrozaitis.
Skiepijimo tempai lėtėja
Nepaisant didėjančio sergamumo, gyventojai neskuba skiepytis nuo erkinio encefalito. NVSC skaičiuoja, kad 2021 m. vakcinas rinkosi mažiau žmonių.
„Lyginant praėjusių metų (2021 m.) duomenis su 2020 m. duomenimis, matyti, kad nuo erkinio encefalito pasiskiepijo šiek tiek mažiau žmonių. 2020 m. iš viso nuo erkinio encefalito pasiskiepijo 367 901 asmuo (tai sudaro 13 proc. visų gyventojų), 2021 m. – 334 664 (12 proc.).
Tikėtina, kad tam įtakos galėjo turėti pandemijos metu paskelbtas karantinas, dėl kurio buvo apribotas gydymo įstaigų darbas. Tačiau žiūrint į ankstesnius metus, matyti, kad iki 2019 m. pasiskiepydavo tik apie 4,5 proc. populiacijos, 2019 m. – jau 8,3 proc. Tad matome, kad pamažu vis daugiau žmonių skiepijasi nuo šios pavojingos erkių platinamos ligos“, – informavo M. Žygutienė.
NVSC duomenimis, pirmąjį 2022 m. pusmetį nuo erkinio encefalito jau pasiskiepijo 250,3 tūkst. gyventojų. Iš jų – 19,6 tūkst. suaugusiųjų nuo 18 metų ir 54,3 tūkst. vaikų.
Kuo Laimo liga skiriasi nuo erkinio encefalito?
Dar viena šių parazitų platinama infekcija – Laimo liga. Ją, atvirkščiai nei erkinį encefalitą, sukelia ne virusas, o bakterija. Ja užsikrečiama dažniau nei erkiniu encefalitu, tačiau simptomai ir gydymas yra lengvesni. Tačiau nuo Laimo ligos nėra skiepų.
„Jei Lietuvoje erkinio encefalito būna 300–600 atvejų, tai Laimo ligos būna tūkstančiai atvejų per metus. Bet dauguma būna lengvos formos, nes 90 proc. ligos būna odos uždegimas, taip vadinama migruojanti raudonė“, – pastebi A. Ambrozaitis.
Laimo ligą galima atpažinti iš odos darinio, kuris susiformuoja praėjus 10 dienų po erkės įkandimo.
„Erkės įkandimo vietoje atsiranda daugiau kaip 5 cm diametro plintanti raudona dėmė rato pavidalo. Viduje ryškesnė, o išorėje – raudonesnė. Čia sukėlėjas yra ne virusas, o borelija, bakterija, tai labai tikslingai suveikia antibiotikai 3–4 savaites. Bet jeigu nepaskiriami antibiotikai, bakterija iš kraujo gali nukeliauti į smegenis. Tada jau reikalai prastesni, gydymas antibiotikais ilgesnis ir sudėtingesnis“, – apibūdino infektologas.
2021 m. Laimo liga užsikrėtė 1780 gyventojų. Pernai sergamumo rodiklis šalies mastu siekė 63,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2020 m. – beveik 101 atvejį 100 tūkst. gyventojų.
2021 m. didžiausi sergamumo rodikliai Laimo liga fiksuoti Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Čia atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų svyravo nuo 62 iki 84 atvejų. Mažiausias sergamumo Laimo liga rodiklis buvo Klaipėdos apskrityje ir siekė 23 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
