„Pirma reikia paminėti, kad nėra idealių diagnostikos metodų, kurie leistų 100 proc. pasakyti, kas užsikrėtęs, o kas – ne. Taip yra ir su PGR testais, skirtais COVID-19 diagnostikai: jų nosiaryklės ėminio jautrumas yra apie 70 proc., o specifiškumas siekia beveik 100 proc.
Taigi, ką rodo šie diagnostikos metodo rodikliai? Jautrumas rodo diagnostikos metodo tikslumą kai tiriami sergantys asmenys, o specifiškumas – diagnostikos metodo tikslumą jei tiriami sveiki neužsikrėtę žmonės", – socialinio tinklo paskyroje aiškino G. Vanagas.
Norėdamas geriau iliustruoti situaciją jis pateikė štai tokį pavyzdį su šiuo metu žinomais Lietuvos duomenimis.
„Iki šiandien Lietuvoje atlikta apie 30 108 testai, iš kurių 912 buvo teigiami. Žinant jautrumą mes galime teigti, kad tie 912 diagnozuotų yra tik 70 proc. visų sergančių, kurie jau buvo ištirti, taigi, tikrasis skaičius sergančių (nuo tirtųjų) turėtų būti apie 1303 asmenys, t. y. yra – dar 391 asmuo, kuris galėjo būti nediagnozuotas.
Kitaip tariant, testas jiems rodė, kad yra neužsikrėtę. Kadangi specifiškumas yra beveik 100 proc., tik tie, kam testas buvo teigiamas, žino tiksliai, kad jie yra užsikrėtę, čia klaidos tikimybė labai maža (paaiškinimai prisegtame paveiksliuke)", – aiškino jis.
Klaidingas manymas dėl neigiamo rezultato
Kitas epidemiologo išskirtas aspektas – faktas, kad jei testas buvo neigiamas, nereiškia, kad asmuo negali užsikrėsti vėliau arba kad jam pavojus nebegresia.
„Priešingai, tai reiškia tik tai, kad tyrimo metu jums nebuvo nustatytas užsikrėtimas šiuo virusu, bet galite užsikrėsti bet kada vėliau, taip kaip ir visi kiti neištirti žmonės.
Tai paaiškina, kodėl net išsityrusiems ir nežiūrint to, ar buvo testas teigiamas, ar neigiamas, reikia laikytis griežtos savizoliacijos 14 dienų. Tik taip galime apsaugoti aplinkinius nuo užkrato. O pasibaigus savizoliacijos laikui vis tiek reikia saugotis taip, kaip ir visiems kitiems, tam, kad neužsikrėstumėte ir nesusirgtumėte", – dėstė LSMU docentas.
