Kalendorius
Lapkričio 18 d., pirmadienis
Vilnius +4°C
Horoskopai
Programos image
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
REKLAMA
Komentuoti
4
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos

Epidemiologas įspėjo: nesiimant šių priemonių gresia toks pats scenarijus kaip Italijoje

2020-04-02 15:59 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) naujienų portalas tv3.lt
šaltinis: tv3.lt aut.
2020-04-02 15:59

Kaip COVID-19 plito Italijoje ir Lietuvoje, kodėl Italijoje plitimas buvo toks didelis? Bandydamas atsakyti į šiuos klausimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) epidemiologas Giedrius Vanagas savo socialinio tinklo paskyroje pabrėžia, kad daugelis Europos valstybių jau pakankamai ilgą laiką kovoja su globalia COVID-19 pandemija, tad galima padaryti tam tikrus apibendrinimus, kurie gali būti naudingi ateityje kovojant su naujomis pandemijomis, kurios gali būti dar pavojingesnės.

Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
669

Kaip COVID-19 plito Italijoje ir Lietuvoje, kodėl Italijoje plitimas buvo toks didelis? Bandydamas atsakyti į šiuos klausimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) epidemiologas Giedrius Vanagas savo socialinio tinklo paskyroje pabrėžia, kad daugelis Europos valstybių jau pakankamai ilgą laiką kovoja su globalia COVID-19 pandemija, tad galima padaryti tam tikrus apibendrinimus, kurie gali būti naudingi ateityje kovojant su naujomis pandemijomis, kurios gali būti dar pavojingesnės.

REKLAMA
4

Anot G. Vanago, pirmiausia norėtųsi atkreipti dėmesį į šalis, kuriose COVID-19 galiausiai buvo suvaldyta.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Kaip žinome, viskas prasidėjo Kinijoje. Ir čia ypatingą vaidmenį kovoje su epidemija vaidino kinų epidemiologijos legenda Zhong Nanshan, kuris įgavo savo autoritetą Kinijoje kai per 7 savaites suvaldė 2003 m. kilusią SARS epidemiją.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat mums geras pavyzdys yra Singapūras, kuris turi ypač glaudžius prekybinius ryšius su Kinija, tačiau registravęs tik 906 ligos atvejus, 240 pasveikusių, 22 kritinės būklės ir 3 mirtis (2020-04-01, šaltinis: https://www.worldometers.info/coronavirus).

REKLAMA

Koronavirusas plinta
(669 nuotr.)
(669 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta

Taigi, jei dėl kinų statistikos galime šiek tiek abejoti, Singapūro situacijoje kontaktas su COVID-19 epidemija galima laikyti buvo neišvengiamas dėl minėtų glaudžių ekonominių ryšių. Šioje šalyje padėtis iki šiol yra valdoma taikant visas įmanomas epidemiologines ligos kontrolės priemones: užsikrėtusių ir galimų kontaktų izoliavimu, technologijomis, testavimu ir kiekvieno piliečio atsakomybe už save ir kitus. Epidemija valdoma ir kitose Azijos regiono valstybėse, kurios negalėjo išvengti epidemijos, tai: Honkongas, Japonija ar Pietų Korėja ir kitos valstybės", – aiškino mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl ir kaip COVID-19 išplito Italijoje?

Kaip galėjo atsitikti, kad šalyje su puikia sveikatos priežiūros sistema, COVID-19 pasiektų tokius aukštus sergamumo rodiklius, kurie viršija 105000 infekuotų asmenų 12500 mirusiųjų ir dar virš 4000 sunkios būklės asmenų?

„Galimai svarbiausias faktorius, padėjęs ligai išplisti, buvo bendras visuomenės atsipalaidavimas, kai epidemijos plitimas dar vasario pabaigoje atrodė panašus į anksčiau stebėtus SARS ar MERS epidemijų atveju, net kai liga išplito už šalies ribų ir paveikė iki 20-25 kitų šalių, ji tose šalyse buvo greitai sustabdyta ir lokalizuota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, pirma pandemijos priežastis – vasario pabaigoje atrodė, kad pavyks epidemija suvaldyti pirminiame jos židinyje Wuhano ir kitose paveiktose Kinijos provincijose bei gretimose Azijos šalyse, kuriose buvo nustatyti pirmieji atvejai. Šalia to, vasario 28 d. buvo publikuota pirminė informacija apie mirštamumą, kuris rodė žymiai mažesnius rodiklius nei SARS ar MERS atveju.

REKLAMA

Galimai tai lėmė, kad PSO delsė priimti deklaraciją dėl pandemijos iki kovo 11 d. Taigi, Europoje, tame tarpe ir Italijoje bei Lietuvoje, buvo bendra nuomonė, kad viskas bus greitai išspręsta. O tai buvo didžiausia klaida", – rašė G. Vanagas.

Antra, jo teigimu, verta pabrėžti tai, kad dešimtys tūkstančių kiniečių yra įdarbinti Šiaurės Italijos mados industrijoje, kurie dirba tekstilės pramonės įmonėse, batų ir odos apdirbimo gamyklose, kurios gamina produkciją su prekės ženklu „Made in Italy“.

REKLAMA

„Siekiant sustiprinti Kinijos ir Italijos ekonominius ryšius pastaraisiais metais buvo paleisti tiesioginiai skrydžiai į Wuhaną ir kitus Kinijos miestus, taigi, vasario viduryje, esant Kinijoje Naujų metų laikotarpiui, nemaža dalis šių darbuotojų buvo išvykę aplankyti savo giminių į tėvynę.

Prasidėjus epidemijai, Italijos sveikatos tarnybos suskubo tikrinti grįžtančiųjų sveikatą (matuoti temperatūrą) oro uostuose ir manyta, kad tai sustabdys infekcijos įvežimą, tačiau tiriami buvo tik tiesioginiais reisais iš Kinijos grįžtantys asmenys. Pasklidus gandams apie sveikatos tikrinimus, siekdami išvengti nesklandumų, dalis grįžtančių iš Kinijos į Italiją vyko su persėdimu kitose šalyse ir liko netikrinti", – pabrėžė mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rizikos asmenų testavimas buvo nepakankamas

Dar viena priežastis ta, kad pradėjus plisti ligai Italijoje, vasario pabaigoje ir kovo pradžioje, daug italų vis dar vyko į kitas Europos šalis slidinėti, tokiu būdu, Europos slidinėjimo kurortai tapo tikromis viruso platinimo zonomis kitose Europos šalyse: Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Kontrolė gi vis dar buvo taikoma tik oro uostuose ir tik atvykstantiems iš Azijos regiono.

REKLAMA

„Ketvirta, vienas svarbiausių epidemiologinių rodiklių yra žinojimas, kurioje visuomenės grupėje liga plinta, ją nustatyti ir kontroliuoti izoliuojant. Pritaikant specialiąsias ar individualias apsaugos priemones. Tačiau Italijoje liga labai greitai pradėjo plisti ligoninėse ir senelių namuose, tai lėmė spartų mirčių skaičiaus augimą. Rizikos grupės asmenų testavimas nebuvo pakankamas.

REKLAMA

Penkta, ir turbūt svarbiausia, epidemiologinės situacijos monitoravimo ir vertinimo trūkumas lėmė tai, kad nebuvo laiku priimti sprendimai skirti ligos atvejų nustatymui ir izoliavimui, visuomenė nebuvo tinkamai pasiruošusi ir nežinojo kaip elgtis, kaip apsisaugoti. O kultūriniai ir glaudūs socialiniai ryšiai lėmė spartų ligos plitimą tiek jaunų, tiek tarp vyresnio amžiaus žmonių", – sakė jis.

Kinija turėjo laiko pasiruošti

Anot jo, jei vertintume ligos plitimą Kinijoje, Kinija pirmiausia neturėjo laiko pasiruošti, todėl iš pradžių liga plito nesustabdomai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tam, kad ją sustabdytų, kinams reikėjo išskirti ligos sukėlėją, nuskaityti jo genetinį kodą, sukurti diagnostinį testą, tada apsispręsti ir priimti sprendimus dėl kontrolės priemonių ir testavimo. Tai užtruko iki sausio 20 d., kuomet jie jau turėjo arti 100 sergančiųjų.

Sausio 22 d. šis skaičius šoktelėjo iki 200 atvejų ir tai epidemiologams buvo aiškus signalas, kad liga plinta eksponentiškai, karantino priemonės yra būtinos, kurios skubiai ir buvo įvestos Wuhano mieste. Vasario 5 d. dieną registruojamų per dieną užsikrėtusių skaičius viršijo 3500 atvejų. Taigi, Kinija nespėjo pasiruošti ir suvaldyti ligos židinyje", – rašė jis. 

REKLAMA

Kaip viskas vystėsi Italijoje?

„Vasario 21 d. naujų registruotų užsikrėtusiųjų skaičius nuo 3 padidėjo iki 20, parodė eksponentinį ligos plitimą, tačiau jokių priemonių nesiimta. Vasario 22 d. nuo 20 pašoko iki 62 atvejų.

Vasario 24 d. nuo 155 pašoko iki 229 atvejų, o lyginant epidemines kreives su Wuhanu tai jau rodė, kad epidemijos piko metu bus pasiekta mažiausiai 50000 atvejų, tačiau net tada karantinino priemonės nebuvo įvestos, karantinas nebuvo įvestas ir vasario 29 d. kai infekuotųjų skaičius išaugo nuo 888 iki 1128.

REKLAMA

Karantinas Lombardijos regione buvo įvestas tik kovo 8 dieną. Tačiau net ir įvedus karantiną gyvenimas Italijoje nesustojo, žmonės to nepriėmė rimtai, ir tai dabar stebime, situacija Italijoje yra daug blogesnė nei buvo Kinijoje", – skelbė mokslininkas „Facebook“ paskyroje.

Įžvelgia paralelių su Lietuva

G. Vanago teigimu, visa ši istorija aktuali Lietuvai visų pirma dėl to, kad matomos labai aiškios paralelės su Italijos atveju.

REKLAMA
REKLAMA

„Ligos plitimas nebuvo sustabdytas per pirminį židinį – grįžtančius iš užsienio. Tai lėmė, kad nebuvo pritaikytos pakankamos kontrolės priemonės: rizikos asmenų testavimas ir izoliacija. Liga išplito bendruomenėje, dabar yra keletas ligos židinių, o tai rodo, kad tai jau antras ligos plitimo etapas.

Nuo kovo 16 d. kai Lietuvoje registruotų naujai užsikrėtusiųjų skaičius šoktelėjo nuo 11 iki 18 bei įvestas karantinas, kurio metu ribojami didesni asmenų susibūrimai. Tai yra pakankamai draugiškos karantino sąlygos, kurios galėtų būti griežtinamos.

Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.)
(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Šiandien naujų užregistruotų susirgimų skaičius net ir padidėjus tyrimų apimtims esmingai neauga, nors dar ir nesimato, kad ligos plitimas būtų stabdomas. Taigi, kol kas nestebime eksponentinio ligos atvejų augimo, tačiau esant šalyje 581 užsikrėtimo atvejui, darosi sudėtinga kontroliuoti visus užsikrėtusius ir sergančius", – aiškino jis.

Jo teigimu, čia jau reikia visuomenės (ir kiekvieno iš mūsų) supratimo ir įsiklausymo į atsakingų asmenų už epidemijos suvaldymą nurodymus.

„Jei dabar šis registruojamų atvejų skaičius pradėtų eksponentiškai augti, tai jau reikštų mums Italijos scenarijų ir visas iš to sekančias pasekmes. Žinant visa tai turime pasimokyti ir suprasti, kad viruso plitimas bendruomenėse yra susijęs su nukrypimais nuo epidemijų kontrolės taisyklių arba grėsmės neįvertinimu, todėl siekiant suvaldyti svarbus kiekvieno iš mūsų supratimas ir susikaupimas problemai spręsti", – pabrėžė jis.

REKLAMA

O tam, kad tai būtų suvaldyta, mokslininko teigimu, reikia:

1) duomenų, kuriuos vertintų epidemiologai, tinkamai juos interpretuotų;

2) Sprendimų priėmimo, svarbus savalaikiškumas ir pagrįstumas;

3) Atsakingo visuomenės elgesio ir tinkamo gautų nurodymų vykdymo.

Jo teigimu, jei šie kontrolės elementai nesuveiks arba tarp mūsų bus taisykles laužančių asmenų, „patys žinote kas bus. O jei ne, skaitykite nuo pradžių."

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų