Kibernetinio saugumo ekspertas sako, kad kol kas nėra aišku, dėl ko antradienio vakarą nepavyko prisijungti prie „Metos“ teikiamų paslaugų platformų. Tačiau įtariama, kad tai buvo susiję su ryšio sutrikimais tarp keleto duomenų centrų.
„Tuo pačiu metu buvo nutraukti optiniai kabeliai vienoje iš magistralių, jungiančių Afriką ir Europą. Manoma, kad dėl to tolimesnis „Metos“ paslaugų naudojimas visame pasaulyje tapo neįmanomas. Bet „Meta“ iki šios minutės nėra pateikusi oficialios versijos“, – komentuoja M. Pareščius, kuris užsimena, kad dėl kilusių nesklandumų, dalis vartotojų supanikavo ir puolė keisti savo paskyrų slaptažodžius.
Slaptažodį reikėtų keisti kas pusmetį
Specialistas primena, kad nors šis atvejis galimai ir nebuvo susijęs su kibernetine ataka, tačiau tam, kad vartotojai galėtų geriau apsaugoti savo internetinių paskyrų duomenis, reikėtų reguliariai keisti naudojamus slaptažodžius bei nenaudoti to paties slaptažodžio keliose skirtingose platformose.
„Rekomenduoju naudoti 12 simbolių slaptažodžius, kuriuose būtų didžiosios ir mažosios raidės, simboliai ir bent vienas skaičius. O slaptažodį keisti reikėtų bent kartą į pusmetį“, – sako ekspertas.
Jis prideda, kad Facebook‘o“ bei „Instagram‘o“ vartotojams taip pat vertėtų naudoti dviejų faktorių autentifikaciją, kuria, suvedus slaptažodį, į vartotojo mobilųjį įrenginį yra atsiunčiama SMS žinutė su laikinuoju slaptažodžiu.Tokiu būdu galima ne tik labiau apsaugoti savo paskyrą, bet ir sužinoti, jei į ją yra laužiamasi.
Ekspertas perspėja, kad taip pat reikėtų išlikti budriems su kitų vartotojų siunčiamomis nuorodomis ar žaidžiamais virtualiais žaidimais. Kadangi po jais gali būti pasislėpę sukčiai, kurie kėsinasi pavogti vartotojo paskyrą. Vyras teigia, jog ypač didelis pavojus kyla tuomet, jei prie paskyros yra prijungta kreditinė kortelė.
Jo teigimu, yra buvę atvejų, kuomet įsilaužę sukčiai iš vartotojų yra pavogę ir keletą tūkstančių eurų siekiančias sumas taip pat prarandamos ir komunikacijos priemonės.
„Kartais mūsų vartotojai, kurie mano, kad padeda draugui, kurio paskyra yra nulaužta, atiduoda savo prisijungimus ir praranda paskyrą. Tai labai rekomenduočiau į visas žinutes, į visus susirašinėjimus reaguoti jautriau tam, kad paskyros būtų išsaugotos“, – sako M. Pareščius.
Kibernetinio saugumo specialistas teigia, kad norintys apsisaugoti papildomai, taip pat gali tai padaryti į savo įrenginius parsisiųsdami antivirusines programas, kurios padeda apsisaugoti nuo neaiškių failų. Papildomai padėti gali ir slaptažodžių kūrimo programėlės.
„Taip pat siūlau naudoti slaptažodžių kūrimo ir išsaugojimo programėles, kurios padėtų jums generuoti slaptažodžius bei sekti, kad jūsų slaptažodžiai visada būtų unikalūs ir vieninteliai“, – dalinasi ekspertas.
Praradus paskyrą, jos susigrąžinimas gali brangiai kainuoti
M. Pareščius sako, kad tokiais atvejais, kuomet vartotojo duomenys buvo nutekinti, reikėtų kreiptis į policiją. Tačiau dažniausiai surasti žmones, kurie pavogė paskyrą, nepavyksta. Specialistas prideda, kad, pavyzdžiui, „Facebook‘o“ paskyras praradę vartotojai taip pat gali kreiptis į profesionalus, tačiau ši paslauga nėra pigi.
„Galima bandyti „Facebook“ priemonėmis atsistatyti paskyras. Bet jeigu tai nepavyksta, tuomet reikėtų kreiptis į profesionalus „Facebook“ paskyros atstatymui. Tačiau ši paslauga yra brangi. Mano atveju, aš, kaip konsultantas, imu 500 eurų“, – dalinasi vyras.
Duomenys yra naudojami verslui
M. Pareščius taip pat perspėja, kad tokios platformos, kaip „Meta“, vartotojų duomenis gali naudoti įvairiems tikslams. Taip pat ir verslui. Todėl praktiškai vartotojas turi pasirinkimą arba atiduoti savo duomenis, arba nesinaudoti teikiamomis paslaugomis.
„„Meta“ šitoje vietoje elgiasi pagal vartotojų sutartį, kurią yra pasirašiusi su vartotoju. Jeigu žiūrėtume iš vartotojų pusės, tai ji gali su mūsų duomenims daryti ką nori. Tiek naudoti juos, tiek kurti išvestinius produktus, tiek tuos duomenis naudoti produkto gerinimui. Tačiau kas nėra iki galo išaiškinta, tai, kad tais duomenimis ji gali dalintis ir su trečiųjų šalių gamintojais ir jiems tuos duomenis teikti atlygintinai ar neatlygintinai“, – sako specialistas.
