Anot naujausios visuomenės apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,8 proc. respondentų. Artimiausias varžovas galėtų būti I. Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 8,9 proc. apklaustųjų. Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė I. Šimonytė. Ją prezidentės poste norėtų matyti 7,9 proc. apklaustųjų.
Šis lyderių trejetukas, anot ekspertų, neįprastas dviem aspektais.
Pirmoji priežastis – premjerės pavardė tarp kandidatų į prezidentus. Remiantis paskutiniosios apklausomis, I. Šimonytės reitingai – istoriniame dugne, ja nepasitiki net 7 iš 10-ies gyventojų. Todėl lyderiaujanti pozicija šioje apklausoje gali neatspindėti realios situacijos.
Apie rekordiškai žemus I. Šimonytės reitingus plačiau skaitykite: čia.
„Jeigu [I. Šimonytė] iš tikrųjų turi tokį reitingą <…> neaišku, kaip tai iš viso gali būti. Čia kažkoks nesusipratimas arba klaida. Nes taip būti iš principo negali. Trečia nuo galo? Galbūt. Jei trečiu kandidatu būti paminėtas [Arvydas] Anušauskas, nenustebintų, nes jis yra populiariausias konservatorius. Bet kuriuo atveju Šimonytė ne konkurentė“, – sako VDU docentas Bernaras Ivanovas
Didžiąja dalimi apklausų rezultatus lemia I. Šimonytės užimamos pareigos.
„Pareigos veikia į abi puses. Be abejo tai, kad užima šias pareigas, žemina [reitingus]. Daug kas žmonės nepatinka, jie nusivylę, krizių laikais jaučia neužtikrintumą savo ateitimi, nepasitikėjimą“, – pabrėžė politologas Saulius Spurga.
Antrasis ekspertus stebinantis dalykas – reitinguose dar nespėjusio pernelyg pasižymėti I. Vėgėlė.
„Tai, kad sąraše yra Nausėda, tai nestebina nė trupučio, nes prezidentas visada turi savo pasitikėjimo kreditą už pareigas. O Vėgėlė dabar yra ryškiausia opozicijos persona, ir jis dabar tikrai didelis galvos skausmas mūsų daugumai, biurokratijai, nes jis eina ties kitais principais. Jo palaikymo struktūra visai kita negu kitos likusios dalies kandidatų. Jis griauna sistemą dalimi savo pasirodymo, kadangi to „marginalaus“ kandidato nėra. Buvo Šustauskas, Paksas – asmuo, kuris daugiau primena politinį freak‘ą (keistuolį – liet) negu realų konkurentą. O čia realus konkurentas. Vien tai, kad jis atsirado, yra ganėtinai įstabus dalykas“, – tvirtina B. Ivanovas.
„Vėgėlė iš tikrųjų atneša tai, ko nebuvo anksčiau“
Anot politologo Sauliaus Spurgos, verta atsigręžti ir į I. Vėgėlės reitingų augimo pradžią. Pandemijos laikotarpiu jis turėjo priešingą nuo valdžios poziciją, kuri rezonavo su tam tikra visuomenės grupe, iš esmės nepalaikančiųjų dalies sprendimų, buvusių prieš visuotinę vakcinaciją.
„Tuomet plačioji visuomenė išgirdo apie šį asmenį, atkreipė dėmesį, ir jis tokiu būdu akumuliavo visą energiją, galbūt nepasitenkinimą valdančiuoju elitu, kuris yra. Mes prisimena, kad buvo ir „maršų“, buvo įvairių judėjimų, pareiškimų, jau nekalbant, kas jie vyko socialiniuose tinkluose. Bet ryškesnės partijos negimė, nors buvo žadama. Taip pat ir „Šeimų maršai“ nepagimdė ryškesnio lyderio. Bet štai vienas žmogus liko, kuris įkūnija visą judėjimą, visuomenėje egzistuojančią nuotaiką“, – I. Vėgėlės reitingų augimo priežastis vardijo S. Spurga.
B. Ivanovas akcentuoja ir dalies visuomenės nusivylimą politinėmis partijomis. Būtent tai, kad žmonės ieško naujų, galinčių sutelkti lyderių, ir lemia I. Vėgėlės reitingus.
„Politinė konkurencija pas mus yra visiškai ant nulio. Partijos neatlieka savo esminės funkcijos, kurią turėtų atlikti Vakarų, demokratijos sąlygomis, kai iškeliami žmonės, kurie per darbus rodo savo gebėjimus, konkuruoja, eliminuoja vieni kitus, tokiu būdu išsigryninant ir iškeliant geriausius. Pas mus to nėra. Pas mus vyksta negatyvi atranka ir, kuo toliau, tuo partijų kandidatai prastesni. Todėl natūralu, kad žmonės pradeda dairytis. O visuomeninėse ir įvairiose profesinė grupėse juk ne akli ir ne kurti gyvena. Advokatūra, teisininkai yra svarbus visuomenės segmentas, ir ten atsiranda žmonių, kurie nenori pakęsti pas mus susiklosčiusios situacijos, politinio košmaro. Vėgėlės aktyvas yra sietas su tuo. Paskutiniu lašu turbūt buvo kovidas ir visi karantinai. Tai ne tiek protestinis balsavimas, kiek alternatyvų ieškojimas“, – akcentavo B. Ivanovas.
Politologas taip pat akcentuoja, kad politikai dažnu pamiršta reputacijos principą, o I. Vėgėlė esą tai pabrėžia. Politikams kalbant apie teisinę atsakomybę priėmus netinkamus sprendimus jis ragina nepamiršti, kad egzistuoja ne tik ji, bet ir politinė atsakomybė.
„Aš suprantu, kad labai norima Vėgėlę ir visą procesą sutepti penktąja kolona, maršistais, bet nelabai išeis. Vėgėlė juk ne Šustauskas. Čia visiškai kitokia kompetencija, visiškai kitas socialinis statusas, visiškai kitokia reputacija. Vėgėlė iš tikrųjų atneša tai, ko nebuvo anksčiau. <…> Vėgėlė bando tapti tos antros Lietuvos lyderiu, sąžinės autoritetu be ideologinių aiškių principų“, – aiškino B. Ivanovas.
Įvardijo Vėgėlės pranašumą prieš Nausėdą
Nepriklausimas jokiai partijai prezidento rinkimuose kandidatams labai pasitarnauja, ir tą rodo istorija. Jau įprasta, kad Lietuvos prezidentu išrenkamas asmuo yra nepartinis.
Šį reiškinį ekspertai paaiškina paprastai: gyventojai tiesiog nuo partijų ar jų palaikomų kandidatų yra pavargę. Todėl ateinančiuose prezidento rinkimuose, tikėtina, kad tiek G. Nausėdai, tiek I. Vėgėlei pareiškus norą kandidatuoti, tai vėl pasitarnautų.
„Nausėdos atvejis buvo formalumo požiūriu patrauklus, ne tik todėl, kad jis aukštas ir gražus. Jis sugebėjo sukurti įvaizdį per polittechnologiją, per savo kampaniją, kurios metu labai atidžiai laikėsi rekomendacijų. Daugeliui ta tuščia prezidentūra tapo tam tikra metafora mūsų prezidento valdymo. Kartais ir dienotvarkėje buvo mėnesių, kurie buvo nežinia kam skirti. Ir panašiai. Tai tokia jo iliustracija. O Vėgėlė eina per turinį. Jis labai konkrečiai kalba – yra intelektualas su geru akademiniu background‘u (fonu – liet.). Ir jis sugeba užpildyti savo veiklą labai konkrečiais, su partijomis nesusijusiais dalykais. O tai jam duoda neblogų kozirių ne tik prieš poną Nausėda“, – nurodo jis.
Jei rinkimai vyktų šį sekmadienį, o į prezidento postą iš tiesų pretenduotų abu minimi kandidatai visuomenė išvystų itin įdomią kovą, priverčiančią suklusti ir dabartinius valdančiuosius.
„Tai priklausytų nuo to, kiek ateitų rinkėjų. Kuo būtų aktyvesnis balsavimas, tuo daugiau šansų būtų Vėgėlei. Per antrąjį turą, jeigu iš tiesų pasiteisintų tokia hipotetinė situacija, manau, mūsų sisteminės partijos mestų viską į tai, kad prezidentu liktų Nausėda. Kad ir ką jie bešnekėtų, Nausėda jiems yra ir palankus, ir parankus. <…> O jau Vėgėlei būtų sunku. Tad kova būtų įdomi“, – kalbėjo B. Ivanovas.
„Kova būtų įdomu, bet rezultatas aiškus nepaisant to, koks yra I. Vėgėlės reitingas. Tačiau akivaizud, kad daugelio kitų galimų pretendentų sumuotųsi. <…> I. Vėgėlė yra stiprus, kad jis atstovauja labai nepatenkintų, kritiškai mūsų visą visuomenę vertinančių žmonių balsus. Taigi labai mažai procentų tektų jam balsų“, – sakė S. Spurga.
Kodėl sąraše minima nėra Grybauskaitė?
Politologai atkreipė dėmesį, kad reitingų sąraše šį kartą nėra minima kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anot S. Spurgos, tai stebinti neturėtų, nes ji pareiškė, kad rinkimuose dalyvauti neplanuoja: „Tai mane stebintų, kad ją vis dar įtrauktų į reitingus“.
Vis tik B. Ivanovas sako, kad jei ir būtų įtraukta į sąrašą, D. Grybauskaitė būtų „pirmo dešimtuko gale“.
„Apie jos galimybes galvočiau lygiai taip pat kaip apie [Algirdo] Brazausko. Aišku, jis amžiną atilsį, bet jeigu paminėtume jį bendrame kontekste, jis būtų labai populiarus kaip buvęs prezidentas. Šia prasme, juk suprantama, kad Grybauskaitė yra atidirbusi prezidentė, ir galbūt dėl to jos neįtraukė. Viskas priklauso nuo apklausos metodo“, – nurodė B. Ivanovas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų „Spinter tyrimai“ „Delfi“ užsakymu tyrimą atliko rugsėjo 20–30 dienomis, apklausta 1010 žmonių nuo 18 iki 75 metų – pusė jų į tyrėjų klausimus atsakė telefonu, kita pusė – internetu.
Tyrimo rezultatų paklaida sudaro 3,1 procento.
