Apie tai jie skelbia socialiniame tinkle „Facebook“.
„Šiandien, liepos 20-oji, minima Perkūno arba Šv. Elijaus (debesų valdytojo) diena, o liepos 29-ąją bus Griaustinio diena. Dar viena Perkūno diena būna ir vasario 2-ąją. Taigi, galime sakyti, net 3 dienos paskirtos pavojingam atmosferos reiškiniui (arba su tuo susijusiai dievybei). Šia proga pasižiūrėjome į žaibų išlydžių statistiką. Štai keletas faktų.
1. Nors perkūnijų būna kiekvieną metų mėnesį, tačiau daugiausia jų užfiksuojama gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o mažiausiai pasitaiko lapkričio–vasario mėn.;
2. Dažniausiai Lietuvoje perkūnuoja 15–20 val., o rečiausiai – ryto valandomis maždaug tarp 9–11 val. Tai susiję su vasarą vykstančia intensyvia konvekcija;
3. Daugiausia išlydžių buvo stebėta tarp 16:50–17:00 ir 18:00–18:10 val. Mažiausiai – tarp 9:10–9:20 val.;
4. Dažniausiai perkūnijos trankosi Pietvakarių Lietuvoje ir apie Kauną–Kėdainius, rečiausiai – Vakarų Lietuvoje;
5. Didžioji dalis (~2 iš 3) išlydžių įvyksta debesyse arba tarp skirtingų debesų t. y. žaibas netrenkia į žemę. Dauguma išlydžių turi neigiamą krūvį. Teigiamo krūvio debesis–žemė tipo perkūnijos yra pačios pavojingiausios (sukelia gaisrus, mirtinai nutrenkia žmones ar besiganančius gyvulius, pažeidžia elektros linijas)“, – praneša ekspertai.
Pažymima, kad gafikas ir išvados padarytos remiantis 2013–2022 m. laikotarpio (LHMT turimos žaibų aptikimo sistemos) duomenimis.
„Duomenų kokybė nebuvo kruopščiai patikrinta. Be to, norint daryti tvirtas išvadas reikėtų turėti ilgesnę, bent jau 20–30 metų, duomenų seką“, – rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
