Naujienų agentūra BNS paprašė penkiolikos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.
Septyni apklaustieji teigė, kad reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, keturi mano, kad turėtų. Du nurodė, kad tiesioginė įtaka būtų nedidelė, tačiau netiesioginė gali būti ganėtinai reikšminga. Vienas teigė, kad ilguoju periodu įtakos neturės, tačiau trumpuoju poveikis bus juntamas. Dar vienas nurodė, kad įtaka didesnė būtų teisinės valstybės principams, nei ekonomikai.
Laikinas sutrikimas, liečiantis kelias įmones
Teigiantys, jog trąšų tranzito nutraukimas reikšmingos įtakos ekonomikai neturėtų, sako, kad klausimas liečia tik kelias bendroves – „Lietuvos geležinkelius“ ir Klaipėdos uostą, todėl tik jos ir galėtų patirti reikšmingesnį poveikį.
„Praradimai bus lokalizuoti, nuostolius patirs „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos uostas, dar kelios įmonės, šiek tiek pajamų praras valstybės biudžetas, tačiau ženklaus makroekonominio efekto nebus“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, dėl šio praradimo bendrojo vidaus produkto augimas 2022 metais bus 0,2-0,3 proc. punkto lėtesnis.
„Nepaisant to, kad „Belaruskalij“ prekių pervežimo apimtys Lietuvoje yra itin didelės, pagrindinės pervežimo įmonės yra valstybinės įmonės. Vadinasi, jų galimi nuostoliai bus kompensuojami. Valstybės biudžetui tai gali reikšti papildomą naštą, tačiau reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikai tai nesudarys“, – teigė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
„Mūsų ekonomika rieda ant kitų bėgių ir mes esame realiai nepriklausomi nuo mūsų kaimynystėje esančių režimų“, – sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomistų, transporto paslaugos, teikiamos baltarusiškų trąšų pervežimui, sudaro nedidelę Lietuvos ekonomikos dalį. Be to, kai kurie atkreipė dėmesį, kad situacija turi reikšmingos įtakos Lietuvos politikai, o ne ekonomikai.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas visgi atkreipė dėmesį, kad staiga nutraukus sutartį, Lietuva netektų dalies lėšų, todėl reikia ieškoti būdų, kaip tinkamai tranzitą sustabdyti.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžė, jog „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas yra pagrindinė ekonominė ir politinė tema Lietuvoje, tačiau didesnį dėmesį, pasak jo, reikėtų skirti Lietuvos ir Kinijos santykių pablogėjimui.
„Kalbant apie realų poveikį Lietuvos ekonomikai, praleidžiame Lietuvos-Kinijos santykių pablogėjimo netiesioginį poveikį Lietuvos ekonomikai – per Lietuvos prekių eksporto kritimo į ES rinkas riziką. Manau, kad šio klausimo svarba yra didesnė nei baltarusiškų trąšų tranzito draudimas“, – teigė jis.
Lietuva prarastų pajamų, gali būti papildomų praradimų
Visgi kai kurie ekspertai įžvelgia, kad tranzito sustabdymas galėtų ekonomiką paveikti reikšmingai, kadangi valstybė prarastų pajamų, be to, tranzito nutraukimas gali iššaukti ir papildomus ribojimus.
„Kol kas dar nėra viso vaizdo, kiek dėl tiesioginio tranzito nutraukimo Lietuva praras pajamų tiesiogiai iš Baltarusijos bei kiek gali nukentėti susiję verslai Lietuvoje. Kita vertus, dėl šio tranzito nutraukimo gali atsirasti papildomų išvestinių praradimų, kurių kol kas nenumatome arba apie juos nekalbama“, – sakė Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.
ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas pastebėjo, kad jei dėl tranzito nutraukimo tektų susimokėti baudas „Belaruskalij“, tuomet tai turėtų reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.
„Jei būtų susitarta dėl tranzito nutraukimo nuostolių kompensavimo Lietuvai su ES ar kitomis sankcijas taikančiomis šalimis, tuomet ši įtaka nebūtų reikšminga vidutiniu laikotarpiu“, – teigė jis.
Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad poveikis ekonomikai būtų, nes tai tiesioginės pajamos transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėms, ypač uostamiesčio įmonėms ir birių krovinių terminalui.
„Tikėtina, kad tai iššauktų papildomus ribojimus ir dar labiau sustiprintų domino efektą. Be to, šių prekių tranzitą, tikėtina, perimtų kaimyninės valstybės, kas padidintų jų konkurencinę poziciją regione“, – teigė J. Rojaka.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Romas Lazutka mano, kad nesutarimai gali plisti ir dėl kitų krovinių gabenimo iš Baltarusijos bei iš kitų šalių per Baltarusiją, bei iš Klaipėdos uosto į Baltarusiją ir kitas šalis per Baltarusiją.
Parodė silpnąsias vietas, mato netiesioginės įtakos
Dalis ekonomistų vertina, kad ilguoju periodu didelės įtakos tranzito sustabdymas neturėtų, tačiau trumpuoju periodu poveikis bus juntamas. Be to, kai kurie išskiria tai, jog situacija parodė silpnąsias valstybės vietas ir didesnį poveikį turi teisinės valstybės principams nei ekonomikai.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad tiesioginė įtaka būtų nedidelė, tačiau netiesioginė gali būti ganėtinai reikšminga.
„Tiesiogine įtaka vadinu dėl tranzito nutrūkimo su trąšų tranzitu dirbančių įmonių pajamų nuosmukį ir atitinkamai sumažėjantį jų indėlį į Lietuvos BVP (0,2-0,3 proc. šalies BVP). Tačiau netiesioginę įtaką įvertinti daug sunkiau ir ji gali būti daug didesnė, jeigu tranzito nutraukimas lemtų kaip baiminamasi šimtamilijoninius ieškinius Lietuvai, Baltarusija atsakytų nutraukdama tam tikrų prekių tranzitą ar prekybiniai santykiai iš viso su Baltarusija būtų nutraukti“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės Elenos Leontjevos, įtaka teisinės valstybės principams bus didesnė, nei ekonomikai tiesiogiai.
„Kiekvienas iešmininkas žino, kad po įvykio jo veiksmai tiriami, vadovaujantis įstatymais ir pareigybinėmis taisyklėmis. Nekvestionuoju, turi ar neturi važiuoti trąšos, rūpestį kelia teisinės valstybės principų nepaisymas ir sukurtas valdymo jovalas. Tai labai prasta įtaka visai ekonominei aplinkai“, – sakė ji.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad situacija vos nesibaigė politine krize, o tai atskleidžia silpnąsias valstybės vietas.
„Ši situacija apnuogino uosto ir geležinkelių tandemo veiklos modelio pažeidžiamumą: nors geopolitiniai santykiai su Rytų kaimynystės šalimis nuo 2014 metų stipriai paaštrėjo, nebuvo imtasi priemonių diversifikuoti krovinių srautus ir mažinti politines rizikas šiame versle“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Trumpasis laikotarpis minėtoms įmonėms bus skausmingas, vis dėlto, vidutiniuoju laikotarpiu Lietuva tik išloš dėl mažesnės priklausomybės nuo politiškai nestabilių prekybos partnerių“, – pridūrė ji.
**********
Vyriausybinė komisija praėjusią savaitę paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeiliams“ už kelis mėnesius į priekį.
