Netrukus po atakos dalis ekspertų neatmetė galimybės, jog minėta ataka galėjo būti Rusijos spec. tarnybų darbas. Įtarimų sukėlė ir tai, jog įtariamus teroristus Rusijos spec. tarnybos sulaikė vos per dieną – tuomet paaiškėjo, jog jų buvo tik keturi, o vienam iš jų už išpuolį buvo sumokėta vos 5 tūkst. dolerių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) profesorės Dovilės Jakniūnaitės teigimu, kilusios spekuliacijos apie kitas galimas versijas (pavyzdžiui, kad tai Kremliaus suorganizuota ataka) susijusios su ankstesniais įvykiais, kuomet Rusijos slaptosios tarnybos dalyvavo operacijose, kurių metų nukentėjo rusų civiliai.
„Tokie klausimai kyla, nes anksčiau yra buvę garsių istorijų, kur į panašias operacijas buvo įsitraukusios Rusijos slaptosios tarnybos. Kol kas viešinama informacija neleidžia manyti, jog galėjo būti koks nors Rusijos tarnybų įsitraukimas“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
„Bet visiškai atmesti tokio scenarijaus negalime – istorija yra parodžiusi ir kitaip“, – pridūrė profesorė.
Vis dėlto, D. Jakniūnaitės nuomone, labiau tikėtina, jog ataka iš tiesų buvo suorganizuota Islamo valstybės smogikų.
„Rusijos viduje, kaltininkas daugiau mažiau aiškus. Šiuo atveju galime kelti klausimus, kaip taip greitai sugebėjo išsiaiškinti nusikaltėlius, padariusius teroro aktą, kiek galime tiesiogiai tikėti apie jų įsitraukimą į teroro aktą.
O jei kalbame apie Vakarų Europą ar JAV – šią istoriją kol kas yra patvirtinusi JAV žvalgyba. Mes dažniausiai darome prielaidą, kad jie neteikia nepatikrintos informacijos, bent jau tokiu mastu. O jei Lietuvoje „Facebook“ komentatoriai netikės – tai jau kitas reikalas“, – paaiškino politologė.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala pabrėžia, jog apie galimą teroro ataką JAV žvalgyba žinojo jau anksčiau, o kol kas nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti „oficialų“ paaiškinimą.
„Tokių duomenų ir faktų mes neturime – JAV buvo įspėjusios apie galimą panašų teroro aktą dar prieš jam įvykstant. Jos referavo, jog šiuo metu nėra jokių prielaidų manyti, kad atsakomybę prisiėmusi ISIS grupuotė tą darytų apsimestinai. Kol kas pagrindinė versija išlieka ši, bet kaip ir visais panašiais atvejais, ribota informacija neleidžia daryti šimtaprocentinių išvadų. Tad turime kliautis savo sąjungininkų skelbiama informacija“, – sakė L. Kojala.
Atakos motyvai gali būti ir geopolitiniai
Nors Islamo valstybė prisiėmė atsakomybę už ataką, kol kas jie nepaaiškino atakos motyvų. D. Jakniūnaitės nuomone, motyvai galėtų būti geopolitiniai, tačiau apie tai spręsti – dar per anksti.
„Norėčiau tikėti, kad motyvas bus pasakytas, nes kartais jis būna pasakomas vėliau. Jeigu mes norime spekuliuoti ir priimti prielaidą, dėl Islamo valstybės noro nubausti Rusiją, Sirijos karo istorija sudaro prielaidas nepasitenkinimui Rusija.
Motyvai, kodėl tai buvo padaryta ir kas norėta pasakyti, kol kas lieka neaiškūs. Nubausti, pademonstruoti savo jėgą – to lyg ir neužtenka. Viena vertus, gal bus pasakyta kažkada vėliau, o gal taip ir liks. Tada liks vietos spekuliacijoms, kas galėtų būti tikrieji užsakovai“, – teigė D. Jakniūnaitė.
O štai L. Kojalos nuomone, gana tikėtina, jog IS keršija dėl Rusijos veiksmų Sirijoje, Čečėnijoje, galbūt ir dėl įsitraukimo į Afganistano karą.
„Įvykusio teroro akto aplinkybės nėra labai netikėtos, žinant, kad Rusija yra aktyviai įsitraukusi į Sirijos karą, remdama Bašaro Al-Asado režimą, kuris viena ar kita forma kovoja prieš ISIS.
Nepamirškime ir sovietmečio istorijos, kuomet sovietai įsiveržė į Afganistaną. Šiuo atveju kalbame apie ISIS atšaką, turinčią tiesioginį ryšį su Afganistanu. Prisiminus Čečėnijos nepriklausomybės karų įvykius, neturėtų stebinti, kad ISIS taikosi į Rusiją, žinant platesnį geopolitinį kontekstą“, – pasakojo RESC direktorius.
Kaip pastebėjo D. Jakniūnaitė, teroro ataka buvo įvykdyta praėjus vos kelioms savaitėms po Rusijos „rinkimų“, kuriuos „laimėjo“ Putinas. Vis dėlto, L. Kojalos nuomone, menkai tikėtina, jog pasirinkta teroro atakos data susijusi su Rusijos prezidento „rinkimais“.
„Sunku pasakyti, ar tai gali būti tiesiogiai susiję. Tuo labiau įspėjimai apie teroro grėsmes vyravo ne vieną savaitę. Tad tai galbūt nebūtinai siejama su rinkimais“, – kalbėjo politologas.
Tačiau L. Kojala pabrėžia, jog Putinui asociacija tarp atakos ir rinkimų, kurių metu jis „laimėjo“ daugumą balsų bus neišvengiama.
„Be abejo, dabar Putinui ataka bus susijusi su rinkimais. Diktatoriams, kurie yra vienvaldžiai, labai svarbu parodyti, kad piliečiai, iškeisdami savo laisves ir teises, demokratinį rinkiminį procesą, politinę konkurenciją, jie tarsi gauna visišką saugumą, geopolitinį triumfą.
Šiuo atžvilgiu teroro aktas, apie kurį Putinas kalbėjo kaip neįtikėtiną, neva Vakarų skelbiamą provokaciją, silpnina režimą. Juolab, nepagrindžia ir tos aplinkybės, kad pasiekti geopolitinio triumfo savo agresyviais veiksmais ir brutalia agresija prieš Ukrainą, Rusija nesugeba. Režimui sąsaja su rinkimais datų prasme nėra palanki“, – aiškino L. Kojala.
Rusijoje nuvilnys represijos
Abiejų naujienų portalo tv3.lt kalbintų politologų nuomone, Islamo valstybės įvykdyta teroro ataka lems Kremliaus pastangas didinti valstybės kontrolę, įvesti papildomas sekimo priemones.
„Represinei struktūrai yra duodamas pagrindas didinti represijas, stebėjimą, sekimą, prisidengiant anti-teroristine veikla daryti kitus veiksmus, kurie su terorizmo užkardymu nesusiję. Nors iš tiesų, manau, jog Rusijai preteksto nelabai reikia.
Dar vienas pretekstas – aiškiau ir kategoriškiau kritikuoti ne tik Ukrainą, bet ir Vakarus. Viena iš implikacijų, kad Vakarai galėjo kažkaip prisidėti, anksčiau ar vėliau išlys“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Nors Putinas kaip viena iš kaltininkų mini Ukrainą, D. Jakniūnaitės nuomone, scenarijus, pagal kurį Rusija bandytų išnaudoti teroro ataką, bandymą padidinti mobilizacijos mastus – gana menkai tikėtina.
„Jeigu norės išnaudoti pretekstą mobilizacijai, išnaudos. Bet, manau, yra ir paprastesnių būdų – pavyzdžiui, sugaudyti disidentus. Ukrainietiškas pėdsakas atsirado ir tuo nereikia stebėtis“, – sakė politologė.
L. Kojalos nei kiek nestebino Putino noras kaltinti Ukrainą dėl sukeltos teroro atakos. Tačiau politologas abejoja, ar tokie kaltinimai tikrai bus reikalingi, norint toliau tęsti agresiją prieš Ukrainą.
„Tai nei kiek nestebina. Kad ir kas nutiktų, kad ir kokia būtų situacija, iš Putino lūpų dažniausiai girdime tuos pačius raktažodžius – Ukraina, naciai ir panašiai. Šiuo atveju, jis savo kalboje ISIS nepaminėjo nė karto, bet apie nacius rado progą pakalbėti. Visa Putino retorika, nepaisant to, kokios tragedijos nutinka, yra tokia pati“, – kalbėjo L. Kojala.
„Ar reikalingas papildomas visuomenės skatinimas sugrėsminti Ukrainą, aš nesu visiškai tikras. Visa Rusijos politinė ir ekonominė sistema, Rusijos dezinformacijos mašina yra pajudėjusi visiško Vakarų sugrėsminimo link, visiškos valdžios sričių kontrolės link, net ir tos, kurios Putino laikais buvo šiek tiek atlaisvintos, įskaitant ir patį rinkiminį procesą“, – pridūrė politologas.
L. Kojalos nuomone, Rusijos viduje, piliečių kontrolė gali sustiprėti – vis dėlto, anot jo, nėra itin daug būdų, kaip Rusijos režimas galėtų tapti dar griežtesniu. Tad pasak eksperto, labiau tikėtina, jog bus pakeisti režimo numatyti saugumo prioritetai – daugiau dėmesio bus skiriama anti-teroristinei veiklai.
„Kontrolė Rusijos viduje ir taip yra labai suintensyvėjusi, bet gal jos prioritetai buvo šiek tiek kitokie – vertinti, kas padeda gėles prie Aleksejaus Navalno memorialo, kas galbūt ateina palaikyti Boriso Nadeždino, jam renkant parašus.
Ko gero, represinio aparato prioritetai buvo nutraukti visiškai kita linkme. Dėl ko toks teroro aktas galėjo būti pražiūrėtas, jeigu remsimės ta logika, kad tai įvykdė ISIS teroristai. Tikėtina, kad tai gali būti resursų perskirstymas, didesnį dėmesį skiriant šioms grėsmėms, kurios Rusijoje niekada nebuvo dingusios. Be abejo, Rusijos represinės struktūros žinojo apie tai ir anksčiau, bet gal koncentravosi į kitus dalykus“, – aiškino L. Kojala.
Ne pirmas panašus teroro aktas
Kai kurie ekspertai atkreipia dėmesį, jog įvykdytas teroro aktas primena kitą įvykį – 2002 m. čečėnų teroristai buvo užėmę Maskvos Dubrovkos teatrą. Tiesa, panašių teroristinių išpuolių buvo ir daugiau.
2003 m. spalio 23 d. į Maskvoje esantį Dobrovkos teatrą įsiveržė čečėnų smogikai – tuo metu teatre buvo rodomas miuziklas „Nord Ost“. Salėje buvo 912 žmonių, didelė dalis jų – vaikai.
Spalio 26 d. Rusijos specialiosios pajėgos, siekdamos neutralizuoti užpuolikus, į pastatą paleido nežinomų dujų, kurių sudėtis iki šiol nėra žinoma.
Nuo dujų poveikio mirė 125 žmonės, o 50 užpuolikų buvo nušauti – netgi tie, kurie neteko sąmonės dėl dujų. Patys užpuolikai nušovė penkis žmones.
Šie du įvykiai lyginami, mat abu įvyko Maskvoje, pasiglemžė virš 100 gyvybių, buvo susiję islamistinių grupuočių veikla. Tiesa, esminis skirtumas – tuomet daugelis civilių žuvo ne nuo teroristų sprogmenų, o pačios Rusijos valdžios naudotos ginkluotės. Anuomet prastas įkaitų krizės suvaldymas apgadino antrus metus šalį valdžiusio Putino įvaizdį.
Panašių įvykių pasikartojimas leidžia kelti klausimą, ar Rusijoje nėra saugumo spragumų, kuriomis gali pasinaudoti teroristai. D. Jakniūnaitės nuomone, nors abu įvykiai tragiški, juos skiria itin daug laiko, tad nebūtų teisinga sakyti, jog Rusijoje yra gausybė saugumo spragų.
„Terorizmas yra toks reiškinys, apie kurį gali galvoti ir bandyti jo išvengti, bet kai įvyksta teroro aktas, jis tiesiog įvyksta. Ne viena šalis nėra apsaugota nuo terorizmo. O tai, kad įvyko šis teroro aktas, nerodo jokių sisteminių spragų – mes labai ilgą laiką nematėme jokio panašaus teroro akto. 2002 m. teroro ataka yra labai ypatinga, bet ji buvo prieš 20 metų. Šia prasme tai itin reikšmingas, žiaurus nutikimas. Šiuo atveju turime labai didelį teroro aktą, bet jis įvyko po 20 metų. Dėl to sakyti, kad Rusija yra kamuojama teroro išpuolių, būtų visiškai nekorektiška“, – pabrėžė D. Jakniūnaitė.
Profesorė taip pat teigė, jog Rusijai būtų be galo sunku, ar išvis neįmanoma išvengti panašaus pobūdžio teroro atakos.
„Tada kyla klausimas, ar tokia salė, kuri yra gana toli nuo Maskvos, galėjo būti apsaugota. Ar ten reikėjo pristatyti apsaugos, sugalvoti būdą, kaip apsaugoti žmones? Atsiribojant nuo visų kitų veiksnių, būtų labai sunku prie kiekvienos didelės koncertų salės ar didelio renginio pristatyti spec. padalinių, kad būtų kažkas sustabdyta. Visada galima kalbėti apie prevenciją, terorizmo stebėjimą, bet panašu, kad šioje vietoje sistema nesuveikė. Bet ar ji gali suveikti 100 proc.? Kažin“, – svarstė profesorė.
RESC direktoriaus L. Kojalos nuomone, tokio teroro akto įvykdymas parodo, jog Putino režimas nors atrodo stabilus, iš tiesų yra gana pažeidžiamas iš vidaus. Anot politologo, Kremliaus pažeidžiamumą anksčiau parodė ir jau nužudyto „Wagner“ viršininko Jevgenijaus Prigožino žygis į Maskvą.
„Neturėtume pamiršti ir to, jog tokie režimai kaip Kremliaus, iš išorės atrodo itin stabilūs, efektyvūs, gebantis viską padaryti itin greitai. Bet realybė neretai yra kitokia, sudėtingesnė. Ir tokie įvykiai tai atskleidžia. Mes tai matėme per pastaruosius keletą metų – su Prigožino žygiu į Maskvą, kuris labai gerai atskleidė sistemos pažeidžiamumą. Šis teroro aktas jį atskleidžia lygiai taip pat. Turėtume nepamiršti bendros politinių mokslų ir istorijos tezės – autoritariniai režimai yra gana pažeidžiami iš vidaus, tik ne visada galime tai aiškiai apčiuopti, neįvykus tokiam įvykiui“, – kalbėjo L. Kojala.
