Pinigai esą buvo skiriami žvakėms, kurios turėjo „viską sutvarkyti“. Taip pat moterys įtikėjo, kad dalis pinigų aukojama vaikams. Net buvo žadama, kad piniginės aukos vaikams bus grąžintos 100 procentų, o pinigai paaukoti suaugusiems – 50 procentų.
Teisiamųjų suole atsidūrusi Ina R. gynėsi, kad ji buvo tik tarpininkė tarp nukentėjusiųjų ir „tikrosios būrėjos“. Nors tyrimo eigoje paaiškėjo, kad kaltinamoji buvo užkietėjusi lošėja ir lengva ranka gautus pinigus (arba didžiąją dalį jų) pralošė kazino.
Veikė 4 metus
Bylos duomenimis, Ina R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., turėdama tikslą apgaule išvilioti pinigus, ji socialiniame tinkle „Facebook” susikūrė anketą.
Moteris anketoje melagingai prisistatė būrėja R., teikiančia būrimo paslaugas. Slėpdama savo tikrąją tapatybę, Ina R. įgijo dviejų nukentėjusių moterų pasitikėjimą. Joms Ina R. pasiūlė perduoti pinigus būrėjai R. už suteiktas būrimo paslaugas.
Siekdama sudaryti įspūdį, kad dalis pinigų (96 tūkst. eurų), perduotų būrėjai R. už neva būrimo paslaugas, bus skirta tikinčiųjų atributikai įgyti, kuri vėliau bus grąžinta nukentėjusiajai, Ina R. net paruošė ir pateikė sutartį.
Taip apgaule suklaidinta nukentėjusioji R. C. perdavė Inai R. 145 tūkst. eurų. Pagal tą patį nusikalstamą modelį buvo pasisavinti ir nukentėjusiosios N. V. pinigai. Tik šiuo atveju dar buvo pridėta, kad moteris aukos ne tik atributikai, bet ir beglobių vaikų fondui.
Kaltinamoji nurodė, kad jos su sutuoktiniu sąskaitos yra „įtrauktos“ į aukojimo fondą. Būtent todėl pinigus reikia pervesti į jos sąskaitą. Taip iš nukentėjusiosios buvo išviliota 26 tūkst. eurų.
Kaltino kitą būrėją
Pati Ina R. teisme savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Ina R. pasakojo, kad viena kursiokė pamatė, jog ji yra pervargusi ir pasakė, jog yra gera moteris, kuri esą gali padėti.
Ina R. esą susisiekė su ja internetu, pradėjo bendrauti. O kartą su ta moterimi net susitiko stotyje, kur jai perdavė stiklainį su vandeniu. Su tariama moterimi ji esą kalbėjo apie tėtį, taip pradėjo su ja bendrauti.
Tiesa, vėliau jau tik susirašinėjo. Kaltinamoji pabrėžė, kad ji pati nėra būrėja R. Ji aiškino, kad yra kalta tik dėl to, jog atlikdavo dalykus, kuriuos jai sakydavo būrėja. Su nukentėjusiąja N. V. susipažino darydamasi manikiūrą. Ši esą pati paprašė padėti susisiekti su būrėja.
Tada susipažino ir su kita nukentėjusiąja R. C., kuriai nėštumas užsitęsė ir moters vyras Inos R. sutuoktinio paklausė, ar gali padėti susisiekti su būrėja, nes jie nežinojo, ką daryti dėl nėščios moters būklės.
Ina R. pasakojo, kad pinigus už būrėjos paslaugas nešdavo į cerkvę, paduodavo moteriai ar dėdavo į dėžutę. Sumos kiekvieną kartą keisdavosi. Litais jos buvo mažesnės, įvedus eurą, sumos padidėjo. Esą jos svyruodavo nuo 35 iki 1,2 tūkst. eurų.
Iš nukentėjusiosios N. V. sąskaitos buvo atliekami pavedimai į kaltinamosios sąskaitą. Anot Inos R., viskas „eidavo“ tariamoms žvakėms. Gautus pinigus ji esą taip pat įnešė į banko sąskaitą ir pervedė burtininkei.
Moteris neigė priklausomybę azartiniams lošimams. Ji teigė, kad telefone užfiksuotas elektroninis laiškas kazino, kuriame rašo, jog pralaimėjo didelę sumą ir skolinosi pinigus, buvo rašytas ne jos.
Anot kaltinamosios, būrėja rašydavo jai, jos vyrui, mamai, kad dalį pinigų grąžins, tačiau susirašinėjimas liko sename telefone. Ji dievagojosi, kad nukentėjusiųjų perduotų pinigų sau nepasilikdavo nei pati, nei jos vyras.
Ant tvoros prikabintas vainikas
Nukentėjusioji N. V. teisme pasakojo, kad 2015 m. gruodžio 1-ąją jai paskambino mama ir pasakė, jog naktį jiems ant tvoros buvo prikabintas vainikas. Kadangi tikėjo visais tais dalykais, pasakė mamai, kad pusseserė pasakojo apie būrėją.
Susisiekus dėl pagalbos su Ina R., ši pasakė, kad nežino, bet pabandys pasiaiškinti ar būrėja sutiks jai padėti. Ina R. iškart pasakė apie pinigų aukojimo mechanizmą. Ji pasakė, kad labai brangu, žvakės brangios, todėl siūlė pagalvoti.
N. V. nusprendė pabandyti. Tikėjo, kad visada galima sustoti. Tuomet būrėja jai parašė, kad neturi laiko ir galimybių, bet dėl Inos R. prašymo jai vis dėlto padės ir tada viskas prasidėjo. Iš karto prasidėjo pasakojimas, kad pinigai aukojami vaikams, perkama žvakė ir ji viską sutvarko.
Pinigai, kurie aukojami vaikams, turėjo būti grąžintini 100 procentų, o pinigai, kurie buvo aukojami suaugusiems – grąžintini 50 procentų. Menama būrėja pradėjo rašyti, kad serga vaikai, jog jų energiją kažkas siurbia, todėl bus blogai.
Esą tam reikia žvakės. Bus atliekami skirtingi ritualai, todėl skirtingos žvakės, skirtingos kainos. N. V. siuntė pinigus. Jai buvo pasakyta, kad reikia bendradarbiauti su Ina R., kadangi jaučia per ją visą energiją. Tariama būrėja prašė, kad nukentėjusioji kviestų Iną R. į svečius, jog per ją būtų kuo daugiau ryšio, todėl kaltinamoji dažnai lankėsi pas ją namuose.
Ina R. turėjo būti nuolat jų namuose, kai buvo daromi valymo ritualai, ji atvažiuodavo su cerkvės žvakėmis. Pirmą kartą sumokėjus pinigus buvo pasakyta, kad neužteko, esą „uždėtas daug stipresnis prakeiksmas“, todėl reikia „valyti“ dar, nes kitaip vaikams bus blogai.
Tada prasidėjo, kad broliui, jai pačiai, tėvams bus blogai ir taip viskas tęsėsi. Pirmos sumos grynais buvo perduotos iki 2015 m. Kalėdų. Mokėti grynais buvo nepatogu, todėl 2016 m. kovo mėnesį pradėjo pinigus siųsti pavedimu. Mokėjimai tęsėsi nuo 2015 metų gruodžio iki 2017 metų balandžio.
Tuo metu N. V. mama jai pasakė, kad Ina R. sukčiauja, bet nukentėjusioji buvo tikrai išsigandusi, todėl pradėjo slapta mokėti, nes tuo tikėjo, net pradėjo imti paskolas. Net vėliau, kai pati suprato, jog Ina R. sukčiauja, moteris vis tiek pervedinėjo pinigus.
Pasinaudojo baime dėl kūdikio
Antroji nukentėjusioji R. C. teisme pasakojo, kad viskas prasidėjo 2016 metais prieš vaiko gimimą, dvi savaitės iki gimdymo. Moteris vieną dieną labai blogai jautėsi, susijaudino, kad vaikeliui gali kas nutikti, todėl pakvietė Iną R. ir jos vyrą, kuris ir užsiminė apie būrėją, į svečius.
R. C. pati parašė būrėjai, pasiteiravo dėl gimdymo, ar viskas bus gerai su vaikeliu. Moteris pasakojo, kad Ina R. su vyru dažnai lankydavosi jų namuose. Tuo metu su vyru buvo įvairių situacijų, pykosi labai dažnai, buvo prieita ir prie skyrybų.
Netrukus ji nuvažiavo gimdyti, o kai grįžo iš ligoninės, tariama būrėja R. pradėjo rašyti, kad neva vyro sveikata blogėja, jog gali būti per vėlu, todėl galvokite kuo skubiau, kad reikia namų apsaugos. Užsiminė ir apie vyresnįjį sūnų.
Žinučių turinys dažniausiai buvo bauginantis, rašė, kad ir namas gali sudegti, vaikelio neturės ant rankų, jei neperves pinigų. Kiekvieną kartą reikėjo vis daugiau ir daugiau pinigų žvakėms. Ji sakė, kad pinigai keliauja sergantiems vaikams, jog žvakių pagalba ji meldžiasi cerkvėje kartu su „batiuška“.
Tai vyko apie pusantrų metų, kai baigė siųsti pinigus, nes nebeturėjo iš kur pasiskolinti. Tada tariama būrėja pradėjo rašyti grasinančias žinutes, kad turi gauti pinigų, jog vyro mirusio draugo „vėlė stovi ir tempia vyrą prie savęs“. Vėliau prasidėjo grasinimai, kad vyras paklius į avariją.
Moteris teisme prisiminė, kad didžiausia perduota suma buvo 6 tūkst. eurų. Kai pinigų pritrūkdavo, ji skolinosi iš tėčio po 2-3 tūkst. eurų. Tėtis kaip tik tuo metu buvo pardavęs butą už 50 tūkst. eurų. Nukentėjusioji skolinosi tiek iš savo, tiek iš sutuoktinio artimųjų. Iš viso sumokėjo 145 tūkst. eurų per maždaug pusantrų metų laikotarpį.
Skirtingi teismo verdiktai
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas (Šalčininkų rūmai) pripažino Iną R. kalta dėl sukčiavimo stambiu mastu. Subendrinus bausmes būrėjai buvo paskirta 5 metų reali laisvės atėmimo bausmė.
Iš Inos R. nukentėjusiosioms priteistos jų prarastos sumos – atitinkamai 26 tūkst. ir 145 tūkst. eurų. Tačiau šį nuosprendį Ina R. apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Nuteistoji prašė panaikinti pirmos instancijos nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti sukčiavimo požymių. Moteris prašė arba pakeisti nuosprendį ir jai skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, arba sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Taip pat ji prašė sumažinti priteistas sumas.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Ina R. buvo nuteista per griežtai, tad įkalinimo bausmė buvo pakeista į lygtinę. Pirmiausia, pats įkalinimo terminas buvo sutrumpintas iki 3 metų, o tada bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.
Ina R. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje. Jai uždrausta dalyvauti azartiniuose lošimuose. Taip pat ji įpareigota per pirmus bausmės atlikimo metus nukentėjusiajai N. V. atlyginti ne mažesnę nei 6 tūkst. eurų sumą, o nukentėjusiajai R. C. – ne mažesnę nei 20 tūkst. eurų sumą.
