Mokslininko nuomone, tam įtakos turėtų turėti ne tik Vyriausybės nustatyti ribojimai, bet ir įsibėgėjusi vakcinacija. V. Zemlys-Balevičius tikisi, kad šiemet rudenį, bus daug lengviau nei praėjusiais metais. Jei skiepijimo apimtys Lietuvoje ir toliau didės, o pandemijos valdymas nebus nutrauktas, ruduo neturėtų būti baisus.
Atvejų skaičius vėl auga ir tai neraminantis signalas
Pastaruoju metu šalyje yra fiksuojamas naujų užsikrėtimų Covid-19 skaičiaus augimas. Statistikos departamentas nurodo, kad savaitinis naujų atvejų skaičius kilo 7,6 proc.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius sako, kad pakilusio užsikrėtimų skaičiaus bijoti kol kas nereikia. Tačiau specialistas įspėja, kad statistikoje yra pastebimi eksponentiniai procesai, kai vieną savaitę buvę maži naujų užsikrėtimų skaičiai, o kitą – jau padvigubėja.
„Pavyzdžiui, Vilniuje beveik per dvi savaites padvigubėjo atvejų skaičius, kas yra labai neraminantis signalas“, – tv3.lt sako V. Zemlys-Balevičius.
Didėjantis naujų užsikrėtimų skaičius reiškia, kad tolėja Vyriausybės numatytų atlaisvinimo scenarijų galimos datos.
„Tam, kad įžengtume į B scenarijų, mums reikia grįžti prie atvejų kritimo. Jeigu kyla atvejai, mes esame pririšti prie skaičių, labai paprasta. Jeigu negrįžime prie kritimo, B scenarijaus reikės palaukti. O jeigu grįšime į kritimą – tai vėl atitinkamai priklausys nuo kritimo greičio“, – komentuoja mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius sako, kad ir atvejų kritimas dažniausiai būna eksponentinis, tačiau, kad taip nutiktų ir atvejų skaičius imtų sparčiai mažėti, reiktų atsekti kontaktus.
„Jeigu visus kontaktus nustatai, po savaitės viskas, nulis. Epidemija taip plinta. Jeigu tu visus sergančius ir platinančius virusus nustatai ir izoliuoji – kitą savaitę nebus nė vieno atvejo“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Atšilus orui situacija turėtų pagerėti
Mokslininkas sako manantis, kad susirgimų statistika Lietuvoje turėtų pagerėti atšilus orui. Žmonės daugiau laiko leis lauke, tad užsikrėtimų turėtų mažėti.
„Būčiau labai nustebęs, jeigu mes kokį gegužės–birželio mėnesį nebūsime A scenarijuje. Praeitais metais tas pats buvo, šiais metais tas pats turėtų būti. Aišku, čia tas britiškas variantas, bet šiltas oras vis dėlto turėtų mums padėti stipriai“, – tvirtina V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau pernai rudenį atvejų skaičius taip stipriai šoktelėjo, kad teko įvesti antrą karantiną, o sergamumo rodikliai ne kartą vis gerino kelis tūkstančius siekiančius rekordus. Šiemet rudenį, kaip teigia mokslininkas, bus daug lengviau.
„Skirtumas didžiausias nuo praėjusio rudens yra, kad mes turime vakciną. <…> Jei 70 proc. paskiepysime per vasarą, tai akivaizdu, kad rudenį bus ženkliai paprasčiau.
Jau dabar Škotijoje, kur skiepijimas prasidėjo gruodžio mėnesį ir ten po gruodžio (turime duomenis nuo gruodžio 8 d. iki vasario 15 d.) jau yra matomas ženklus hospitalizacijos sumažėjimas vakcinuotų žmonių“, – sako duomenų analitikas.
Mokslininko teigimu, panašūs rezultatai turėtų matytis ir Lietuvoje. Jei skiepijimo apimtys Lietuvoje ir toliau didės, o pandemijos valdymas nebus nutrauktas, ruduo neturėtų būti baisus.
Siūlo remtis mokyklos eksperimentu
Ekspertų taryba pirmadienį žadėjo tartis dėl abiturientų grąžinimo į mokyklas. Šiuo metu Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje yra atliekamas eksperimentas. Nuo Covid-19 ištyrus mokinius, dalis jų grįžo mokytis į mokyklos suolus. Mokiniai yra nuolat testuojami.
Duomenų analitikas sako, kad tai rodo, jog eksperimentas pasisekė ir remiantis juo būtų galima atverti ir kitų mokyklų duris.
„Turime informaciją, paremtą ne kažkokiais svarstymais, kitų šalių patirtimi, turime konkretų pavyzdį Lietuvai. Pilotas yra pilotas, negali viena mokykla atspindėti visos Lietuvos situacijos, bet jei pilotas yra sėkmingas, tai yra didžiulis akstinas, kad reikia tęsti pilotą, plėsti tai, žiūrėti, kaip seksis toliau. Vis dėlto mokyklų atidarymas yra didžiausias prioritetas, ką sakė ekspertų taryba visados“, – sako V. Zemlys-Belevičius.
„AstraZeneca“ vakciną atiduotų nebijantiems
Dar anksčiau pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė BNS teigė, kad ekspertai turėtų tartis ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso.
Dalis žmonių, Ž. Gudlevičienės teigimu, atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina. Socialiniuose tinkluose matyti liudijimų, kad ši vakcina sukelia nenorimas organizmo reakcijas, kai kuriems pasiskiepijusiems kartais net prireikia ir greitosios.
V. Zemlys-Balevičius sako, kad ekspertai siūlytų koreguoti skiepijimo tvarką. Mokslininkų patvirtinta, kad ši vakcina yra saugi ir efektyvi, todėl ekspertai siūlytų tęsti skiepijimą, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių skiepo atsisakys.
„Natūralu, kad negalima ignoruoti, jog žmonės nenori skiepytis. Tiesiog nustatyti tam tikras eiles. Jei mes dabar įtikinėjame žmones ir gaištame laiką ir neišnaudojames skiepijimo, tai gal yra prasmė praplėsti grupes ir tie žmonės, kurie nenori skiepytis, duotų tiems, kurie nori skiepytis“, – komentuoja V. Zemlys-Balevičius.
Šiuo metu Lietuva yra karantino C scenarijuje. Į karantino B scenarijų įžengiama tada, kai naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų dvi paskutines savaites nebeviršija 100, o iš visų atliktų testų, mažiau nei 4 proc. yra teigiami.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, šiuo metu šis rodiklis siekia 251,5.
