„Veikliųjų medžiagų patekimas į Europos teritoriją yra sutrikęs“, – antradienį susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime sakė ministras.
Pasak jo, po pokalbių su vaistų gamintojais taip pat paaiškėjo, kad pandemijos metu kai kurių vaistų poreikis buvo gerokai sumažėjęs, o dabar jis vėl staigiai išaugo, todėl stringa ir pati gamyba.
„Grįžo gripo sezonas, o grįžo mėnesiu anksčiau, tai dabar jie sako, kad sutriko visa gamyba“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis taip pat pabrėžė, kad vaistų trūkumą lemia ir iššūkiai logistikoje, pakuočių gamyboje.
„Tokie dalykai yra pas visus. Tai nėra Lietuvos problema, – sakė ministras. – Čekija, Lenkija yra labai įdomūs atvejai, ypač Lenkija. Kada yra sakoma, kad gal Lietuvoje neturime fabrikų, reikia kažką daryti, tai Lenkija turi fabrikų, bet problemos yra tos pačios.“
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2019 metais fiksuota per 900 pranešimų apie laikiną arba visišką vaistų tiekimo nutraukimą, 2022 metais – apie 1,1 tūkst., o 2023 metų pirmas ketvirtis, pasak ministro, „rodo, kad bus daugiau“.
„Jei lyginame 2022-ųjų pirmą ketvirtį su 2023-ųjų pirmu ketvirčiu, tai 2022 metais buvo virš 200, tai jau dabar yra virš 400“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad šią problemą ėmėsi spręsti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba su Europos vaistų tarnyba.
„Per Europos vaistų tarnybos kontaktus kreipėsi į įvairius gamintojus savarankiškai ir suvedė dalyvius. Praėjusių metų pabaigoje buvo aštriausios temos antibiotikai, vaikams suspensijos. (...) Visus šiuos dalykus pavyko dalinai išspręsti – artimiausiems dviem mėnesiams iš kitų tiekėjų – Portugalijos, Lenkijos – per kitas buvo suvesti dalyviai ir į Lietuvą dabar yra pristatyti tie kiekiai“, – sakė A. Dulkys.
„Visi tikėjo, kad rinka iki šiol gali viską išspręsti, bet kai yra krizė, kai yra geopolitiniai karai, pasirodė, kad tie mechanizmai neveikia pilnai“, – pridūrė jis.
A. Dulkio teigimu, Europos Komisija yra įsipareigojusi pateikti savo siūlymus, kaip spręsti šią problemą.
