Dulkys nustatė reikalavimus, kad karštas vanduo čiaupuose būtų pakankamai karštas

Laikytis reikalavimų turės asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, remontuojantys, įrengiantys ir eksploatuojantys pastatų vidaus vandentiekio sistemas, taip pat karšto vandens tiekėjai, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai). 

Į naują higienos normą perkelti ir papildyti reikalavimai karštam vandeniui, kurie anksčiau buvo įtvirtinti higienos normoje HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Zarasų merė apie masiškai iš darbo išeinančius gydytojus: „Čia buvo suplanuota, todėl, kad pralaimėjo rinkimus“

Gera žinia cukriniu diabetu sergantiems pacientams: insulino pompas galės išsinuomoti pakartotinai

Poliklinikoje – tuščia, o eilės – nesuvokiamai ilgos: paaiškino, kodėl tai turėtų džiuginti

„Į higienos normos reikalavimus, ypač temperatūros, rekomenduojame atsižvelgti ir gyventojams, kurie privačiuose namuose ir daugiabučiuose karšto vandens temperatūrą reguliuoja patys, tam naudodami elektrą arba kitus energijos šaltinius. Naudojant nepakankamai karštą vandenį, gali kilti rizika sveikatai. Nuolatinis tinkamas temperatūros palaikymas yra svarbiausia legioneliozės prevencijos priemonė“, – primena Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C

Higienos normoje įtvirtintas reikalavimas, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo). Vandens tiekimo sistemoje taip pat turi būti sudaryta galimybė karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C.

Karštas vanduo turi būti ruošiamas iš geriamojo vandens ir jo sauga turi būti užtikrinama iki jo naudojimo vietų.

Legionella bakterijų tyrimas karštame vandenyje turi būti atliekamas šiais atvejais: 

• kai pastato karšto vandens sistema ar jos dalis pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos;
• po vandens tiekimo sistemos rekonstravimo, remonto;
• kai diagnozuojami vartotojų susirgimai legionelioze.

Karštame vandenyje aptikus Legionella bakterijų, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių – tinkamo temperatūros palaikymo užtikrinimo, dezinfekcijos, plovimo ir kt. Jeigu 1 l karšto vandens randama daugiau nei 10 000 Legionella bakterijų, papildomai turi būti valoma vandens tiekimo sistema. Atlikus vandens tiekimo sistemos valymą ir kenksmingumo šalinimą, vėl turi būti atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas Legionella bakterijoms nustatyti.

Karšto vandens tiekimo sistemos dezinfekcijai turi būti naudojami Lietuvos Respublikoje įteisinti biocidiniai produktai, pvz., turintys veikliąją medžiagą – chlorą. Apie planuojamos cheminės dezinfekcijos datą ir laiką, trukmę, tikslus ir būtinas saugos priemones karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir karšto vandens tiekėjas privalo raštu informuoti vartotojus ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys sudaro palankias sąlygas Legionella bakterijoms daugintis. Šios bakterijos gali sukelti legioneliozę – ūminę infekcinę ligą, kuri gali pasireikšti karščiavimu, raumenų skausmais, kosuliu ir plaučių uždegimu. Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvėpęs vandens dulksnos (aerozolio) su legionelėmis. Palankiausia vandens temperatūra Legionella bakterijoms daugintis – nuo 20ºC iki 50ºC. Šiais metais (iki birželio mėnesio pabaigos) Lietuvoje nustatyti 48 susirgimai legionelioze.

Daugiau informacijos apie legioneliozę ir jos prevenciją rasite čia.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ rasite čia.