„Norint, kad kultūros ir švietimo sritys būtų grįžusios anksčiau, Lietuvai reikėjo testavimo algoritmų, reikėjo testų, reikėjo ir vakcinų. Galėjome daug ką pasiruošti. Testus Europa 2020 metais jau žinojo, Lietuva labai ramiai atostogavo šiuo klausimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Taip jis reagavo į prezidento Gitano Nausėdos per metinį pranešimą išsakytą kritiką dėl ilgo švietimo ir kultūros įstaigų uždarymo per pandemiją.
„Jeigu praėjusiais metais Lietuvoje būtų atsiradęs nors vienas galios centras, kuris turėjo teisę inicijuoti teisės aktus ir kitus sprendimus, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje būtų testų, būtų pasirūpinęs, kad Lietuvoje būtų priimti teisės aktai, kurie užtikrina vakcinacijos strategiją, kurie užtikrina testavimo algoritmus, kurie būtų darę tam postūmį, šitos sritys būtų galėjusios grįžti anksčiau“, – sakė A. Dulkys.
Anot jo, visą minėtą darbą turėjo atlikti naujoji Vyriausybė, pradėjusi dirbti pernai gruodį.
G. Nausėda metiniame pranešime „didžiule mūsų visų klaida“ pavadino sprendimus kultūros įstaigas per karantiną atverti vienas paskutiniųjų. Pasak prezidento, jos galėjo gana saugiai veikti ir skaldyti visuomenėje besikaupiančią įtampą.
Jis taip pat minėjo, kad ilgas nuotolinis mokymas padidino vaikų mokymosi rezultatų skirtumus.
Sveikatos apsaugos ministras sakė įsidėmėjęs ir prezidento pasiųstą žinią dėl centrinės valdžios bei savivaldos santykio valdant pandemiją.
G. Nausėda teigė, kad per pastaruosius metus savivaldybės ėmėsi lyderystės šiuo klausimu.
„Manau, kad iš kiekvienos krizės turime pasiimti tai, kas geriausia, kad judėtume į priekį, kad tobulėtume. Man atrodo, kad ši didžiulė problema padarė vieną gerą darbą – parodė, kaip centrinei valdžiai dirbti su savivalda, o savivaldai atskleidė irgi tam tikras galimybes. Manau, kad po kurio laiko, numetę emocijas, šitą laiką prisiminsime kaip vieną tokių, kaip turėtų būti ateityje ir kitais klausimais“, – sakė A. Dulkys.
Antradienį prezidentas G. Nausėda Seime skaitė antrąjį metinį pranešimą.
