Nors bendras sergamumo respiracinėmis infekcijomis rodiklis kiek sumažėjo, tačiau ligoninėse gydomų asmenų skaičius pastarosiomis savaitėmis padidėjęs, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.
Plačiau apžvelgusi situaciją NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus specialistė gydytoja dr. Daiva Razmuvienė konstatavo, kad šis gripo sezonas ne tik prasidėjo anksčiau, bet ir užsitęsė.
„Prisiminkime, kad kilus pandemijai atsiradęs naujas virusas nuo 2020-ųjų 3 metams visas gripo viruso rūšis „išstūmė“ ir davė joms „pailsėti“. Bet kadangi virusas turi išgyventi, tai jis suranda žmogaus ląstelę, užkrečia, pasidaugina ir išlieka gyvybingas. Dabar, kovo mėnesį, intensyviai plinta antras – B tipo gripo virusas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ji.
Sergamumas gripu auga
Gydytoja priminė, kad nuo šių metų sezono trijų ligų grupių rodikliai yra skaičiuojami kaip vienas.
„Pirma grupė būtų COVID-19 infekcija, antra – ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trečia – gripo virusai. Visomis šiomis infekcijomis sergantys žmonės sudedami į vieną ir skaičiuojamas bendras rodiklis.
Bet jei jas atskirtume, dabar ryškiai matosi, kad sergamumas COVID-19 ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mažėja, o gripo atvejų daugėja. Bet paskaičiavus bendrą rodiklį atrodo, kad ir sergamumas gripu mažėja. Bet taip nėra ir didžiausią sergančiųjų dalį – arti 70 proc. sudaro vaikai nuo 0 iki 17 metų“, – neapsigauti patarė ji.
D. Razmuvienė pabrėžė, kad svarbus yra ir hospitalizacijos rodiklis, čia vėlgi didžiąją dalį sudaro vaikai.
„Jei iš praėjusią savaitę besikreipusiųjų paguldyti 110 asmenų, iš jų 90 proc. buvo vaikai, keletas jų papuolė į reanimaciją. Reiškia, gripo virusas tikrai nepasitraukęs. Tą patvirtina ir mūsų, ir Europos institucijų renkami duomenys, kad dabar labai aktyviai cirkuliuoja B gripo tipas“, – aiškino epidemiologė.
B tipas daug agresyviau puola vaikus
Ji priminė, kad nors prieš gerus 20 m. buvo kalbama, kad B grupės virusas nieko tokio nedaro, nesukelia ypatingos simptomatikos, tačiau vėliau atsirado daugiau duomenų, klinikinių tyrimų ir epidemiologinė stebėsena, leidžiančių teigti kitaip.
„Jei sergamumas prasideda kaip šiais metais lapkričio pradžioje ir pasiekia savo sezono piką – tai šiemet buvo Kalėdos, startuoja A tipas arba vaikus labiausiai imantis respiracinis sincitinis virusas. Tai jie abu pradeda, o po to įsijungia B tipas. Tai yra klasika. Ir viskas priklauso nuo to, kada tas B tipas ateis ir kada išstums A tipą. Dabar praktiškai nuo vasario pradžios tai yra įvykę ir B tipas yra dominuojantis virš 90 proc. atvejų. Ir tas B tipas yra žymiai agresyvesnis vaikų populiacijoje“, – konstatavo NVSC specialistė.
„Tik svarbu nesiimti savigydos ir nelaukti galvojant, kad štai vaikas pabus, pagulės, pagers arbatėlių, ir praeis. Nereikia taip galvoti, nes B tipas yra pakankamai agresyvus“, – sakė D. Razmuvienė.
Gydytoja priminė, kad jei A gripo tipas gali išgyventi ir gyvuoja tarp šiltakraujų – žmonių, gyvūnų, vandens ir sausumos paukščių, B tipas gyvena tik tarp žmonių.
„Jie jį nešioja, juo serga ir B tipo gripas labai retai mutuoja, priešingai nei tą daro A tipas. Taigi su besikeičiančiu A tipu vis susiduriame ir įgauname imunitetą, kad ir tam pasikeitusiam tipui. O B tipu suaugusieji serga rečiau, bet kadangi B tipas rečiau pakinta, vaikai rečiau susiduria su juo, todėl vaikų liga sudėtingesnė ir virusas tikrai suras tas savo aukas, kuriose galės pasidauginti. Vaikui užsikrėtus B tipo gripu ligos simptomatika yra žymiai sudėtingesnė, virusas greičiau dauginasi ir greičiau sukelia sudėtingas simptomatikas ir net pačias liūdniausias pasekmes“, – aiškino D. Razmuvienė.
Ragino neužsiimti savigyda
Pašnekovė pabrėžė, kad atskirti, kokiu viruso tipu užsikrėtė žmogus, įmanoma tik padarius laboratorinį tyrimą. Pačios ligos simptomai gi nesiskiria – vargina kosulys, temperatūra, silpnumas, akių skausmas.
„Vaikams gali būti viduriavimas, pilvo skausmai, dusulys, tai – jau sudėtingesni simptomai. Pajutus bet kokius simptomus vaikus reikėtų ypač stebėti. Jiems simptomai keičiasi daug greičiau, tad reikėtų nebijoti trukdyti gydytojo, skambinti, klausti, kreiptis į medikus.
Tik svarbu nesiimti savigydos ir nelaukti galvojant, kad štai vaikas pabus, pagulės, pagers arbatėlių, ir praeis. Nereikia taip galvoti, nes B tipas yra pakankamai agresyvus“, – akcentavo D. Razmuvienė.
Dar nevėlu ir pasiskiepyti
Šį sezoną jau yra registruota 16 mirties nuo gripo atvejų, tačiau didžioji dalis tai yra suaugę ir gerokai vyresni asmenys.
„Vaikų mirčių iki 16 metų yra tik du atvejai, visi kiti asmenys buvo vyresnio amžiaus, turintys lėtinių ligų ir neskiepyti“, – konstatavo gydytoja.
Siekiant išvengti sunkios ligos eigos ir komplikacijų gyventojai raginami skiepytis. Tą, pasak specialistės, dar nevėlu padaryti ir dabar.
„Rekomendacija būtų dviprasmiška, nes sezonas nesibaigęs, jis pasibaigs tik gegužės mėnesį. Vakcinos galiojimas yra tinkamas, jos sudėtyje esantys B tipai kaip tik atitinka cirkuliuojančius gripo virusus, kurie dabar yra aplinkoje.
Tad jei yra noras, o jis yra, tėvai skambina, klausia, kur kreiptis, be abejonės galima tai atlikti. Bet reikia įvertinti, ar asmuo pats nesirgo, ar šeimoje nėra dabar sergančių asmenų, kad nebūtų tokio aktyvaus kontakto. Reikia suprasti, kad po skiepo reikės palaukti 14 d., kol susiformuos apsauga“, – patarė D. Razmuvienė.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje kiekvienais metais pasiskiepija tik iki 10 proc. visos visuomenės. „Tai – labai nedidelis procentas, žinant, kad kitų šalių skiepijimosi praktika siekia ir 80, 90 proc.“ – konstatavo gydytoja.
Pasak D. Razmuvienės, skiepijimosi aktyvumui žalos padarė ir pandemija. Nepaisant to, šiemet valstybės kompensuojama vakcina pasinaudojo 94 proc. gyventojų: „Nesakau, kad tai blogai. Suaugusių asmenų, vyresnių nei 65 metų, skiepijimo procentas turėtų siekti apie 20 proc.“
Atsargiai džiaugtis pavasario saule
Gydytoja ragino saugantis nepamiršti ir visų per pandemiją išmoktų pamokų – laikytis higienos patalpose, jas vėdinti, drėgnai valyti, plauti rankas, pajutus bet kokius simptomus ar galimą ligos pradžią neiti į viešumą.
„Ir pajutus kažkokius simptomus būtinai reikia kreiptis į medikus, neužsiimti savigyda, nelaikyti vaiko namie, nes jo būklė gali kisti daug greičiau. Suaugusieji irgi serga, B tipo gripas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų.
Gripu žmogus paprastai serga 7 dienas, vaikai serga 10 dienų. Bet jei žmogus ne visiškai išsveiko, išeina į kolektyvą iš namų režimo, gali būti atkrytis – antra ligos banga ar net komplikacijos“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Ji siūlė ir neskubėti džiaugtis pavasario saule, atsargiai reaguoti į temperatūrinius pokyčius: „Pavasario saulytė ne visada šildo, nors ir šviečia. Vaikams tiek peršalimas, tiek ir perkaitimas gali duoti pradžią peršalti, užsikrėsti, susirgti, tad reikia labai atsargiai reaguoti į gamtos pokyčius.“
