Dubajuje radus sunkiai sužalotą 20-metę ukrainietę – ekspertė rėžė: štai kas „vyksta mūsų panosėje“

Deja, prekyba žmonėmis vyksta ne tik tolimose užsienio valstybėse, bet ir čia pat, šalia mūsų.

Konstitucinio Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Prekyba žmonėmis šalia mūsų“ nurodo, kad vis dar daugelis žmonių sunkiai suvokia, kas yra prekyba žmonėmis ir negali patikėti, kad ji vyksta ir šiomis dienomis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dubajuje rasta sunkiai sužalota 20-metė ukrainietė: modelis galėjo dalyvauti „vakarėlyje su šeichais“

Tokios paslaugos teikiamos, bet nukentėjus – bijoma prašyti pagalbos: „Situacija yra tragiška“

Prekybos žmonėmis byla Kaune: senjorai buvo laikomi prievarta

„Nors tai gali atrodyti sunkiai įsivaizduojama, tačiau nuolat susiduriu su žmonėmis, kurie sužinoję apie mano interesų sritį klausia, kas yra ta prekyba žmonėmis ar ji tikrai egzistuoja.

Mano pirmoji reakcija anksčiau visada būdavo su nuostaba, bet jau daugelį metų esu nustebęs, tai greitai padarau išvadą, kad toks nežinojimas tam tikra prasme yra normalus dalykas, nes žmonėms sunku įsivaizduoti, kad kalba eina apie visiškai kito žmogaus pavergimą ir elgimąsi su juo, kaip su daiktu“, – parėžia A. Gutauskas.

Kaip merginos užverbuojamos vergystei

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė, paklausta ką jaunoms merginoms reikia žinoti apie arabų šalis, prieš vykstant ten darbo, pažinčių ar kitais reikalais, naujienų portalui tv3.lt atvirauja, kad į šį klausimą jai sudėtinga atsakyti ir mano, kad jaunoms merginoms vykti minėtais tikslais į arabų šalis nėra saugu.

„Nuoširdžiai neįsivaizduoju, kokie patarimai galėtų padidinti tą saugumą. Savo darbe pastebime, jog didžioji dauguma jaunų merginų ir moterų, vis tik vykstančių minėtais tikslais į šias šalis, žino apie pavojus, tačiau ryžtasi rizikuoti – dėl pinigų, karjeros, tikėdamosis, jog vietoje „pavyks susitarti“.

Jau seniai ne paslaptis, jog tam tikrose šalyse su moterimis, naiviai tikinčiomis, jog jų gražūs kūnai, malonus būdas, nepriekaištingas bendravimas yra verti didelio atlygio, yra elgiamasi kaip su daiktais, jos gali būti žeminamos, įžeidinėjamos, skriaudžiamos, o pagalbos tokiose situacijose – nesulaukti“, – nurodo K. Mišinienė.

Ji atskleidžia, kokiais būdais merginos yra užverbuojamos ir į ką būtina atkreipti dėmesį.

„Šiuo metu stebime tokius moterų užverbavimo būdus kaip pasinaudojimą jų pažeidžiamumu – dėl finansinių, psichologinių, socialinių problemų, taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kaip moterys priverčiamos atlikti tam tikrus veiksmus jas šantažuojant, manipuliuojant jų jausmais, artimųjų situacija, tai ypač pasakytina apie moteris iš karo zonų.

Matome, jog kartais verbuotojai atvirai pasako nusižiūrėtoms moterims apie tai, ko iš jų tikisi, tačiau perparduodant žmones keičiasi reikalavimai, tikslai, atsiranda smurtas“, – sako K. Mišinienė.

Ką daryti pakliuvus į išnaudotojų pinkles?

Dažnu atveju merginoms pakliuvus į pavojų, jos nežino kur kreiptis, yra įbaugintos apie tai su kažkuo kalbėti ir neranda pagalbos, kol, galiausiai, gali būti per vėlu.

K. Mišinienė nurodo, kad nesvarbu kokia situacija bebūtų, visada reikia ieškoti pagalbos ir nenuleisti rankų bei pataria dėmesį atkreipti jau į pirmuosius pavojaus ženklus, signalizuojančius, kad situacija nesaugi, neaiški, kad jos kontrolė slysta merginai iš rankų ir panašiai.

„Jei vis tik ši stadija pražiūrėta ir mergina atsidūrė akivaizdžiai pavojingoje situacijoje, ji verčiama daryti tai, ko nenori, jai grasinama, jos saugumui ar net gyvybei gresia pavojus – reikia nedelsiant kreiptis pagalbos turimais artimųjų, tarnybų numeriais, aktyviai ieškoti išsilaisvinimo būdų“, – pabrėžia ji.

Be to, K. Mišinienė pabrėžia netinkamą ir nerimtą požiūrį į grėsmingą situaciją, kai neretai žmonės sumenkina pavojų.

Ji pasakoja, kad neretai vedant paskaitas ir mokymus apie pavojus jaunoms merginoms tapti prekybos žmonėmis aukomis, jų netinkamus pasirinkimus, tenka sulaukti pašaipių replikų, juoko, pasakymų, kad nereikia visko dramatizuoti, ir pasvarstymų, kodėl graži moteris negali iš savo kūno užsidirbti, jeigu yra norinčių už tai mokėti.

„Žinant realias istorijas, kaip toks „savo grožio pardavinėjimas“ gali baigtis, kad joks tūkstantis dolerių nekompensuos patirto didžiulio pažeminimo ar net sveikatos sutrikimo, nuoširdžiai kviestume jaunus žmones sąmoningai įsivertinti savo galimybes, karjeros siekius, pasirinkimus, ieškoti saugių, legalių kelių užsidirbti ar realizuoti savo talentą“, – pasakoja ekspertė.

Šokiruojantys prekybos žmonėmis duomenys

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro duomenimis, vien per 2023 metus Lietuvoje buvo vykdomi net 26 ikiteisminiai tyrimai, pradėti laikotarpiu nuo 2015 iki 2023 metų, dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis pagal Baudžiamojo kodekso 147 straipsnį ir dėl vaiko pirkimo ir pardavimo pagal 157 straipsnį.

Tais pačiais 2023 metais buvo pradėta dar 13 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, iš kurių net trys buvo susiję su prekyba vaikais.

Spaudos konferencijoje Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės pateikti naujausi, preliminarūs 2024 metų duomenys taip pat rodo siaubą keliančią tendenciją: lyginant su ankstesniais metais, išaugo dėl prekybos žmonėmis nukentėjusiais pripažintų asmenų skaičius – iki 25 (lyginant su ankstesniais metais, tai yra 10 asmenų daugiau).

Vis dėlto, Lietuvos kontekste stebima netikėta tendencija – skirtingai nei Europos Sąjungoje ir pasaulyje, kur dominuoja prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, Lietuvoje beveik visi identifikuoti atvejai 2024 metais buvo susiję su išnaudojimu darbams atlikti.

Šiuolaikinės prostitucijos tendencijos Lietuvoje

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į šiuolaikines prostitucijos tendencijas Lietuvoje.

„Pažiūrėkite, ką mes šiandieną matome mūsų mažoje šalyje su prostitucija. Mes matome ne tik tautietės, bet dauguma moterų yra iš Ukrainos, moterys ir vyrai iš Lotynų Amerikos, teikiame pagalbą ir asmenims iš Venesuelos, iš Brazilijos, Peru. Štai kas šiandieną dedasi mums panosėje, o mes vis baudeles išrašinėjame ir tikimės, kad kažkas čia nuo to pasikeis“, – rėžė K. Mišinienė.

Ji pabrėžė, kad dažnai tie patys asmenys, kurie užsiima prostitucija, gali būti ir prekybos žmonėmis aukos, tačiau įrodymų surinkimas yra itin sudėtingas, ypač kai nukentėjusiosios bijo ir nesijaučia saugios.

K. Mišinienė taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį vyrų, tampančių prekybos žmonėmis aukomis, skaičių, tačiau atviravo, kad šalyje praktiškai nėra infrastruktūros jiems padėti.

Specialistė pabrėžė, kad teisminiai procesai prekybos žmonėmis bylose dažniausiai trunka ne vienerius metus, kartais užsitęsia net keliolika metų, o tiek laiko duoti parodymus aukoms yra labai sunku, ypač dėl to, kad po traumų jos susiduria su sveikatos ir psichologinėmis problemomis bei niekuo nepasitiki.