Klimato kaita ir poreikis spręsti šią problemą buvo aktualizuotas daugiau nei prieš 30 metų, kai susikūrė Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė. Nuo 2015-ųjų turime Darnaus vystymosi tikslus, rodančius, kokiomis kryptimis reikia dirbti, siekiant spręsti globalias problemas.
Kone 9 iš 10 investuotojų šiandien sako, kad juos domina tvarios investicijos, rodo „Morgan Stanley“ apklausa. O „Harvard Business Review“ tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 vartotojų nori pirkti iš tvaraus verslo. Ir tai – tik viena paveikslo dalis.
Taigi, žaidimo taisyklės keičiasi − tvarumo versle vis garsiau reikalauja klientai, darbuotojai ir investuotojai. Verslas verslui sektoriuje (B2B) tvarumas taip pat tampa reikšminga dedamąja, galinčia nulemti bendradarbiavimo galimybes. Įmonės, savo veikloje siekiančios tvarumo, dažnai renkasi tokius pačius partnerius, taip sukurdamos ar bent jau išjudindamos domino efektą.
ES ambicijos virsta darbais
Klimato kaita jau kurį laiką šmėžuoja ir politinių lyderių darbotvarkėse. Siekiant išgelbėti karščiuojančią planetą, ES nustatė savo žaliąjį kursą – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui užtikrinant ekonomikos tvarumą. Planuose ir nauji reguliaciniai mechanizmai verslui dėl CO2 emisijų. Jie numato, kad netvari veikla ne tik sukels verslui reputacinės žalos, bet ir atsilieps finansiškai – apribos galimybes gauti finansavimą ar net užtrauks sankcijas.
Viena iš numatytų priemonių – įpareigojimas bankams įtraukti tvarumo rizikų vertinimą į kreditavimo strategijas. Finansų institucijos privalės vertinti kliento tvarumo rizikas ir priimdamos sprendimus į jas atsižvelgti. Dalis bankų, tarp jų ir „Swedbank“, jau dabar atlieka tokius vertinimus. Dėl augančių reikalavimų finansų sektoriui ateityje tokių vertinimų tik daugės.
Tvarumo iš verslų ES reikalaus ne tik per finansavimo mechanizmus. Bendrija taip pat ketina įpareigoti įmones matuoti ir viešai skelbti CO2 emisijas bei kitą poveikį aplinkai. Bankai taip pat turės pareigą matuoti ir skelbti jų portfelių emisijas ir poveikį aplinkai. Vadinasi, jie natūraliai bus suinteresuoti dirbti su kuo tvaresne veikla užsiimančiais klientais.
Daugeliui verslų kyla natūralus klausimas – kokia veikla bus vertinama kaip tvari. Todėl ES mastu atsiras ir oficiali klasifikavimo sistema (Taxonomy) – konkretūs ir moksliškai nustatyti kriterijai, kaip vertinti veiklos tvarumą kiekvienoje industrijoje. Ši sistema apims net 67 veiklas įvairiuose sektoriuose.
Verslo plėtrai − naujos galimybės
Visgi, tvarumas yra susijęs ne tik su reikalavimais ir rizikom, bet ir su galimybėmis. Europos komisija numato, kad iš planuojamo paskolų portfelio 30 proc. turės būti skiriama veikloms, kurios prisidės prie klimato kaitos mažinimo. Tuo pačiu jau dabar kalbama, kad visas 100 proc. planuojamo biudžeto bus skiriama tik toms veikloms, kurios neturės neigiamo poveikio aplinkai.
Europos centrinis bankas taip pat jau vertina galimybes integruoti klimato tikslus į pagalbos programas, kurių biudžetai yra tikrai dideli ir reikšmingi. Vadinasi, tvarumas tampa realia galimybe, kuri padės pritraukti investicijų.
Pokyčiai juntami ir privataus kapitalo rinkoje. Didžiųjų investuotojų akiratyje tvarumas jau atsirado prioritetų sąraše. Ir tai nekelia nuostabos – duomenys rodo, kad tvarių investicijų grąža yra geresnė, o rizikos žymiai mažesnės.
„Swedbank“ taip pat jau kurį laiką pensijų fondų lėšas investuoja į tvariu verslu užsiimančias bendroves. Į aukščiausius tvarumo kriterijus atitinkančias įmones jau esame nukreipę daugiau nei 370 mln. eurų. Planuojame, kad ateityje visos „Swedbank“ pensijų fondų investicijos turės atitikti tvarumo principus.
Tad akivaizdu – tvarumas jau dabar turi tapti verslo prioritetu. Tai padės išvengti rizikų, prisitaikyti prie naujų atskaitomybės standartų, reguliacinių reikalavimų ir išvengti nuostolių ateityje. Tai taip pat atvers naujų verslo plėtros galimybių, leis užsitikrinti finansavimą ir patrauklumą investuotojų, klientų bei darbuotojų akyse.
Nelieka abejonių, kad tvarumas turi tapti viena iš esminių verslo strategijos krypčių, kuri ne tik padės kovoti su pasauliniais iššūkiais, bet ir kurs naujas verslo sėkmės istorijas.
Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.
