Lapkričio 3 d. Jungtinėse Valstijose vyksta prezidento rinkimai. Naujienų portalas tv3.lt kviečia iš arčiau susipažinti su Respublikonų partijos kandidatu, dabartiniu Baltųjų rūmų šeimininku Donaldu Trumpu.
Griežtas tėvas ir įskiepytas žudiko instinktas
Donaldas Johnas Trumpas gimė 1946 m. Kvinse, Niujorke. Būsimo Amerikos prezidento tėvas Fredas buvo verslininkas, besivertęs nekilnojamuoju turtu, o jo pėdomis vėliau pasekė ir sūnus.
Fredas Trumpas buvo itin griežtas tėvas, kuris vaikams įvesdavo komendanto valandas, draudė keiktis, savo dukroms neleido naudotis lūpdažiu. Fredo žmona Mary parengdavo ataskaitą, kaip vaikai elgėsi tą dieną, o ją perkaitęs tėvas spręsdavo, kokių bausmių imtis prieš savo atžalas.
D. Trumpo brolio Fredo jaunesniojo dukra Mary pasakojo, kad senelis tikėjosi, kad Fredas jaunesnysis taps jo verslo įpėdiniu, tačiau šis nebuvo tokio kieto charakterio kaip tėvas. Fredas Trumpas tyčiojosi iš savo sūnaus minkštumo ir pasirinktos profesijos – Fredas jaunesnysis tapo pilotu ir mirė gana jaunas, būdamas 42 metų, nuo alkoholizmo sukeltų komplikacijų.
Nusivylęs vyriausiu sūnumi, Fredas visą dėmesį skyrė Donaldui, diegdamas jam „žudiko instinktą“ ir kartodamas, kad jis gali viską.
Kai Donaldui suėjo 13 metų, jo tėvas išsiuntė būsimą JAV prezidentą į karinę mokyklą, vėliau vaikinas universitete baigė ekonomiką ir finansus. Vienos paskaitos metu dėstytojas paklausė studentų, kodėl jie pasirinko jo paskaitas. Jaunasis Donaldas tuomet atsistojęs pareiškė: „Aš ketinu tapti Niujorko karaliumi“. Jo bendraklasiai tik pavartė akis.
Studijų metais Donaldas vengė vakarėlių, nevartojo alkoholio, taip pat negyveno kartu su kitais studentų miestelyje, o turėjo atskirą butą netoli universiteto. Kol jo kursiokai ėjo į gatves protestuoti prieš Vietnamo karą, Donaldas savaitgaliais grįždavo namo ir kartu su tėvu dirbo jo nekilnojamojo turto įmonėje.
Verslo pergalės ir pralaimėjimai
Į tėvo įmonę Donaldas grįžo ir po mokslų. Dėl sveikatos problemų išvengęs šaukimo į kariuomenę, Donaldas galėjo sekti tuo keliu, kurį numatė jam tėvas. Fredas Trumpas statė daugiabučius namus vidurinės klasės darbininkams, tačiau jo sūnus norėjo verslą praplėsti ir perkelti į naują lygį.
Visuomenės dėmesį D. Trumpas atkreipė, kai 1978 m. perėmė legendinį Manhetene jau šeštą dešimtmetį stovėjusį „Commodore“ viešbutį. Pervadinęs legendinį statinį į „Grand Hyatt Hotel“ ir po dviejų metų atvėręs atnaujinto viešbučio duris, D. Trumpas įsirašė savo vardą į Manheteno nekilnojamo turto ryklių sąrašą. Visgi D. Trumpas šio projekto nebūtų įgyvendinęs be tėvo pinigų ir to, kad 40-iai metų Niujorko valdžia sutiko sumažinti mokesčius viešbučiui, kad šis būtų pelningas.
Nuo šio momento D. Trumpo verslo imperija tik plėtėsi. Po kelerių metų Trumpas atidarė žymųjį dangoraižį „Trump Tower“, kuriame verslininkas gyveno iki tapdamas prezidentu. D. Trumpas sugriovė art deco stiliaus pastatus ir jų vietoje iškilo išskirtinės architektūros statinys.
D. Trumpas ir toliau keitė centrinės Niujorko dalies veidą, kai įsigijo ir rekonstravo Centrinio miesto parko ledo čiuožyklą, o dar vėliau įsigijo ir kitą legendinį viešbutį „Plaza Hotel“. Šis viešbutis tikriausiai pažįstamas ne vienam lietuviui, nes būtent jame apsistoja Kevinas iš „Vienas namuose 2“, o vienoje filmo scenų berniukas viešbučio fojė sutinka ir patį D. Trumpą.
Verslininko apetitas augo ir D. Trumpas nusprendė nerti į sritį, kurioje rizika sutinkama kiekvieną dieną – kazino. Nors tėvas ir atkalbinėjo sūnų bei ragino nesivelti į lošimų verslą, Atlantik Sityje D. Trumpas atidarė kelis kazino ir viešbučius.
Pradžioje D. Trumpui „krito geros kortos“, tačiau vėliau, kaip ne kartą atsitinka tikrame kazino, sėkmė nuo D. Trumpo nusisuko. Verslininkas investavo milžiniškas sumas į tuo metu brangiausio kazino pasaulyje statybą, tačiau Tadž Mahalo vardą turėję lošimo namai jau po kelių metų atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Bankrotai buvo dažni palydovai D. Trumpo karjeroje. Nors asmeninio bankroto D. Trumpas nėra išgyvenęs, beveik visiems jo turėtiems viešbučiams ir kazino teko toks likimas.
„Mes turime kompaniją, mes pradedame bankroto procedūrą, mes persiderame su banku, mes pasiekiame fantastišką susitarimą. <...> Tame nėra nieko asmeniško. Tai tik verslas“, – yra sakęs D. Trumpas.
Dešimtmečių sandūroje D. Trumpas pradėjo klimpti į skolas, tačiau šioje vietoje jam pasitarnavo magiškai susikurtas įvaizdis, kuris ėmė nešti solidžias sumas.
Trumpo brendas
Nors D. Trumpo nekilnojamojo turto verslas turėjo tiek pakilimų, tiek nuopuolių, verslininkas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje sukūrė savo, kaip itin sėkmingo verslininko įvaizdį. Prieš keletą metų pasirodžiusiame dokumentiniame seriale apie D. Trumpą vienas žurnalistas verslininką lygino su Frigijos karaliumi Midu, kuris, ką tik paliesdavo, paversdavo auksu.
Ir nors paties D. Trumpo verslo projektai ne visada pavykdavo, sukurtas sėkmingo verslo magnato įvaizdis ėmė nešti pinigus. D. Trumpo parašytos knygos daugeliui tapo tikrais verslo vadovėliais, o ne vienas nekilnojamojo turto projektų vystytojas mokėjo D. Trumpui, kad šis suteiktų savo vardą jo statomam dangoraižiui ar taptų reklaminiu veidu.
Viešbučiai, kazino, stalo žaidimai ir net kepsniai ar degtinė – visą tai turėjo Trumpo vardą. Dalis šių statinių ar produktų net nepriklausė D. Trumpui, tačiau jis pardavė su sėkme besisiejusį savo vardą ir iš to uždirbo (ir vis dar uždirba) ne vieną milijoną dolerių.
Vardas D. Trumpą išgelbėjo ir per pirmąjį jo nuosmukį, kai verslai ėmė strigti, o pinigų – stigti. Tuomet verslininkas paleido savo organizacijos akcijas, kurios jau per pirmą dieną sulaukė milžiniško populiarumo. Kodėl? Nes visi norėjo turėti gabalėlį to, kas priklauso D. Trumpui – mitinei verslo figūrai, kuri viską paverčia auksu.
Visgi, jei anksčiau D. Trumpo vardas asocijavosi su prabanga, prestižu, tai nuo jo prezidentinės kampanijos pradžios įvairios įmonės ėmė atsisakinėti „Trump“ pavadinimu pažymėtų produktų, o paties „Trump“ prekinio ženklo vertė ėmė kristi. Tačiau iki šiol pasaulyje yra ne vienas miestas, kuriame galite apsilankyti viešbutyje ar kazino, ant kurio puikuojasi pavadinimas „Trump“.
„Tu atleistas!”
Sėkmingo ir įtakingo verslininko įvaizdis traukė žiniasklaidą, tad nenuostabu, kad D. Trumpas būdavo dažnas televizijos laidų ar žurnalo viršelių herojus. Žurnalistai buvo dažni svečiai „Trump Tower“ įsikūrusiuose D. Trumpo apartamentuose ar jam priklausiančiame „Mar-a-Lago“ kurorte esančiuose rūmuose.
Žinoma, žiniasklaidos akį traukė ne tik D. Trumpo sėkmė, bet ir asmeninės dramos. Jo skyrybos su pirmąja žmona Ivana ir romanas su aktore Marla Mapples ilgą laiką buvo pirmuosiuose Niujorko tabloidų puslapiuose.
Skyrybų su Ivana metu Niujorko „geltonoji spauda“ pasidalino į dvi barikadų puses – vieni gynė verslininką ir iš jo gaudavo išskirtinę informaciją, kiti buvo Ivanos pusėje, o ji už tai atsilygindavo intriguojančiomis žiniomis.
D. Trumpas taip pat pasirodė ir keliuose filmuose, o tai jam pelnė „Auksinės avietės“ apdovanojimą „Blogiausio antrojo plano aktoriaus“ kategorijoje. Prastus aktorinius sugebėjimus D. Trumpas galėjo demonstruoti ir „Amerikietiškose imtynėse“, kuriose ne kartą pasirodė, o už tai yra įtrauktas ir į šou organizuojančios „WWE“ „Šlovės muziejų“.
Visgi ryškiausias jo pėdsakas populiariojoje kultūroje (žinoma, iki tampant prezidentu) yra realybės šou „Mokinys“ (angl. „The Apprentice“), kuriame dalyviai varžėsi dėl galimybės įsidarbinti D. Trumpo organizacijoje. Kiekvieną savaitę iškritęs dalyvis iš šou vedėjo ir būsimojo Baltųjų rūmų šeimininko išgirsdavo žodžius: „Tu atleistas!”.
Kelias iki Baltųjų rūmų
„Jeigu dalyvaučiau prezidento rinkimuose, aš juos laimėčiau“. Šią frazę viename interviu D. Trumpas ištarė net ne šiame tūkstantmetyje, o 1988 m.
Nors šiuo metu yra Respublikonų partijos atstovas prezidento poste, D. Trumpas spėjo ne vienus metus pabūti ir demokratų stovykloje ar ne tokioje reikšmingoje Reformų partijoje. 2000 m. D. Trumpas net buvo iškėlęs savo kandidatūrą prezidento rinkimuose kaip reformatų kandidatas, o jo populiarumas apklausose siekė 7 proc., visgi vėliau jis lenktynėse dėl prezidento posto nedalyvavo.
Spekuliacijų dėl D. Trumpo kandidatavimo pasigirsdavo prieš kiekvienus rinkimus, tačiau jos nevirsdavo realybe taip pat, kaip ir svarstymai, kad posto gali siekti Holivudo žvaigždė Dwayne’as Johnsonas.
Ir nors ilgus metus niekas per daug nekreipė dėmesio į kalbas, kad D. Trumpas sieks prezidento posto, 2015 m. žodžiai virto kūnu. D. Trumpas savo numylėtame „Trump Tower“ paskelbė, kad sieks Jungtinių Valstijų prezidento posto. Savo pirmojoje kalboje jis akcentavo nelegalią imigraciją, terorizmą ir JAV skolą.
Po šio renginio žiniasklaida pranešė, kad kastingo agentūros ieškojo žmonių, kurie už 50 dolerių sudalyvautų D. Trumpo kampanijos paskelbimo renginyje, iškeltų jį palaikančius plakatus ir džiaugsmingai pašūkautų. Renginys galėjo būti dar įspūdingesnis, nes pasirodė pranešimų, kad svarstyta renginyje panaudoti ir gyvą dramblį (šis gyvūnas yra respublikonų simbolis), visgi D. Trumpas idėją atmetė kaip „per daug politišką“.
Tą dieną D. Trumpas paskelbė ir savo šūkį „Paverskime Amerika vėl didžia“ (angl. „Make America Great Again“). Ironiška, bet tai nėra D. Trumpo kūrybos vaisius. Panašų šūkį rinkimų metu naudojo ir Ronaldas Reaganas, siekdamas prezidento posto šią frazę ne kartą kartojo Billas Clintonas. 2008 m. kai kuriose radijo reklamose jis vėl kartojo šiuos žodžius remdamas savo žmonos Hillary kandidatūrą Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose.
D. Trumpas žadėjo pastatyti sieną pasienyje su Meksika, susitvarkyti su nelegalia imigracija, užtikrinti darbo vietas, „išsausinti pelkę“ Vašingtono biurokratiniame aparate, persiderėti tarptautinius susitarimus taip, kad šie būtų naudingi JAV. Kitaip tariant, D. Trumpas žadėjo sugrąžinti Amerikos didybę.
Ir tai suveikė. Respublikonų pirminiuose rinkimuose jis įveikė daugiau politinės patirties turėjusius oponentus, o vėliau pergalę pasiekė ir pačiuose prezidento rinkimuose. D. Trumpo konkurentė – buvusi pirmoji šalies dama, valstybės sekretorė ir senatorė Hillary Clinton buvo to politinio elito dalis, prieš kurią kovojo po D. Trumpo sparnu susispietusi konservatyvioji amerikiečių dalis. Nors surinko daugiau žmonių balsų, H. Clinton pralaimėjo dėl JAV rinkimų sistemose, kurioje lemiamas yra ne rinkėjų, o jų išrinktų rinkikų balsas.
Trumpas Baltuosiuose rūmuose
Savo inauguracinėje kalboje D. Trumpas akcentavo idėją, kad „Amerika pirmiausia“. Jis žadėjo atgaivinti ekonomiką, sukurti naujų darbo vietų ir sustiprinti Jungtinių Valstijų įtaką pasaulinėje politikos arenoje.
Kadencijos metu D. Trumpas sumažino mokesčius turtingiesiems, o tai paskatino dideles korporacijas išmokėti premijas ir kelti atlyginimus darbuotojams. Šį savo sprendimą prezidentas įvardijo kaip „raketų kurą“, kuris būtinas užkurti Amerikos ekonomikos variklį. Visgi ekonomistai nesutaria, ar šis mokesčių sumažinimas turės ilgalaikės teigiamos įtakos.
Žadėjęs sukurti daugiau darbo vietų, D. Trumpas tai ir įvykdė. Prezidento sprendimai paskatino Amerikos kompanijas grįžti į gimtinę ir čia kurti naujas darbo vietas. Praėjusių metų balandžio duomenys rodė, kad gamybos sektorius sukūrė daugiau darbo vietų nei likę ekonomikos dalyviai. Iki koronaviruso D. Trumpas galėjo džiaugtis, kad jo prezidentavimo metais ekonomika augo.
Kitas svarbus D. Trumpo kadencijos palikimas bus jaučiamas ne vieną dešimtmetį. Per šiuos ketverius metus prezidentas paskyrė tris Aukščiausiojo teismo teisėjus, Amy Coney Barrett D. Trumpas delegavo likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, ir virš 200 žemesnės instancijos teisėjų. Visų jų kadencija – iki gyvos galvos. Tad net jei D. Trumpo prezidentavimui taškas bus padėtas lapkričio 3 d., jo paskirti teisėjai įtaką JAV teisinei, o kartu ir politinei krypčiai darys dar ne vieną dešimtmetį.
D. Trumpo pirmos kadencijos metais taip pasikeitė ir JAV baudžiamoji sistema, padažnėjo išankstinio paleidimo atvejų, sustiprėjo buvusių kalinių integracijos į visuomenę ir darbo rinką programos.
Tarptautinėje politikoje D. Trumpas gali pasigirti tuo, kad jo valdymo metais sunyko vadinamoji Islamo valstybė ir buvo nukautas jos lyderis Abu Bakr al-Baghdadi. Prezidento paskelbtas tarifų karas su Kinija dar nepasiekė savo pabaigos, tad ilgalaikio jo rezultato teks palaukti, tačiau D. Trumpo veiksmai paskatino kinus sėsti prie derybų stalo ir peržiūrėti prekybos politiką.
D. Trumpas, kaip ir žadėjo, pasitraukė iš daugybės tarptautinių susitarimų. Ilgalaikes pasekmes gali sukelti JAV pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir susitarimo su Iranu. Didžių pergalių D. Trumpas nepasiekė ir Sirijoje ar Afganistane, nors dalis ekspertų giria jo tarpininkavimą tarp Izraelio ir arabų valstybių, kurio rezultatu tapo istoriniai diplomatinių santykių užmezgimai. Dalies ekspertų teigiamai buvo įvertintas ir D. Trumpo sprendimas JAV ambasadą perkelti į Jeruzalę.
Visgi santykiuose su Rusija ar Šiaurės Korėja prezidentas didelių pergalių nepasiekė, nors D. Trumpas ir tapo pirmuoju JAV vadovu, kuris įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją. Pasaulio politinėje arenoje ne kartą antakių pakėlimu buvo lydimi D. Trumpo įžeidinėjimai sąjungininkių atžvilgiu ir pagarbos reiškimas įvairiems autoritariniams lyderiams.
Amerikiečiams kliuvo ir prezidento apatiška reakcija į baltuosius supremistus, tragiškas juodaodžių mirtis nuo policininkų rankų ir priešiškumas šalyje vykstantiems masiniams protestams.
Tačiau didžiausia kritikos strėle D. Trumpo prezidentavimui gali tapti koronaviruso pandemijos (ne)suvaldymas. Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 paveikta šalis, o koronavirusu užsikrėtė ir pats D. Trumpas. Prezidentas ne kartą kratėsi atsakomybės ir tvirtino, kad visa tai – Kinijos kaltė.
Lapkričio 3-oji atsakys, ar D. Trumpas užsitikrins antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Jam teks ne tik koronaviruso, jo paveiktos šalies sveikatos sistemos ir ekonominiai iššūkiai, bet grėsmės tarptautinėje politikos arenoje, kurioje ne vieną dešimtmetį JAV užėmė policininko vaidmenį. Lapkričio 3 d. atsakys, ar D. Trumpas turės dar ketverius metus paversti Ameriką vėl didžia.
