Ketvirtadienį Seime vyko Seimo Lietuvos regionų frakcijos narės Beatos Petkevič spaudos konferencija „Dieveniškės: mes ne kilpa, mes Lietuvos ašara. Kas toliau?“.
Joje dalyvavo Dieveniškių bendruomenės atstovai Liuba Poliak, Mečislovas Butrimas, Marina Dmuchovskaja.
Žada kreiptis į teismą
Viena iš bendruomenės atstovių L. Poliak pasakoja, kad išgirdę apie sprendimą Dieveniškėse apgyvendinti nuo 500 iki 1500 migrantų, vietiniai gyventojai buvo šokiruoti ir įžeisti. Esą svarbiausia šioje situacijoje yra valdžios požiūris į vietinius ir jų išrinktą valdžią.
Dieveniškių gyventojų atstovai teigia, kad apie Vyriausybės planus šioje vietoje įkurdinti migrantus jie sužinojo tik iš žiniasklaidos. Apie Vyriausybės planus esą nebuvo informuota ir vietinė valdžia, todėl visa tai jiems buvo didelis siurprizas.
„Kada praėjo mintyse nerimas, susidėliojo prioritetai, norisi atkreipti dėmesį – gyvename demokratiškoje valstybėje. Gyventojo, išrinkusio savo valdžią nepagarba, nenoras bent informuoti esant bet kokiai padėčiai, manau, yra nepagarba demokratinei valstybei.
Kas lėmė VRM vadovų tokį kelio pasirinkimą – negaliu spręsti, galiu daryti prielaidas, kad arba tai yra nenoras visiškai žinoti, ką mano žemiau esantys – tai yra mano vasalai.
Antra, kas peršasi, atsakomybės stoka už priimamus sprendimus ir ištartus žodžius. Trečia – kompetencijos stoka. Ne man daryti išvadas, bet mažytis pavyzdys, kaip buvo pasielgta su mumis, valdžioje esančius žmones privers susimąstyti, kaip ištaisyti klaidas, kad visuomenė būtų vieninga“, – spaudos konferencijoje piktinosi L. Poliak.
Nors Dieveniškių gyventojai negaili gražių žodžių žiniasklaidai už pateiktą informaciją apie Vyriausybės planus, vis dėlto pasak jų, Dieveniškių gyventojai viešojoje erdvėje buvo apipilti negražiais epitetais, vadinami nusikaltėliais.
L. Poliak teigia, kad žmonės, išdrįsę palyginti Dieveniškių gyventojus su žemo lygio padarais, kontrabandininkais ar skyrę jiems kitus panašius epitetus, turės už tai atsakyti.
„Ateis laikas, nesulaukę viešo atsiprašymo, kiekvieno, apie mus tai parašiusio, lauksime teisme. Tam jau dabar pradėta rengtis“, – kalbėjo L. Poliak.
M. Dmuchovskaja sako nesuprantanti, kodėl pirma žmones išvadinus negražiais žodžiais, vėliau su jais norima derėtis dėl migrantų apgyvendinimo.
„Mažai kas stebina realiai. Mūsų atžvilgiu, Dieveniškių kilpos gyventojų atžvilgiu pasipylė epitetai, kaip kontrabandininkai, žemo intelektualinio lygio asmenys, nusikalstamų grupuočių nariai, kurie neva manipuliuojami politinių jėgų. Netvirtinsiu, kad esame balti ir pūkuoti, nesame nei balti, nei pūkuoti, bet jei tokie būtume, mus seniausiai būtų sulyginę su žeme.
Mąstykime žmogiškai – jei jus apipila purvais iš tradicinės žiniasklaidos pusės, iš žmogaus, kuris turi juridinį išsilavinimą, dabar tokie žmonės sako – jūs esate kontabandininkai, esate protu nuskriausti asmenys, bet, davai, tarkimės. Palaukite, išeina, kad tariatės su nusikaltėliais“, – komentuoja M. Dmuchovskaja.
Pasibaisėjo valdžios komunikacija
Vietiniai gyventojai piktinasi, kad sprendimas dėl migrantų nebuvo apgalvotas. Dieveniškių gyventojų atstovė M. Dmuchovskaja sako pastebėjusi, kad į vietovę atvykęs premjerės patarėjas tiksliai nežinojo, kur migrantus planuojama apgyvendini.
„Premjerės patarėjas supainiojo pastatus. Apsidžiaugė, kad iš pradžių migrantus planuota neva apgyvendinti buvusiame bendrabutyje, tada pamanė, kad lietuviškoje gimnazijoje, aišku, tai gali kelti juoką, bet mums nebuvo juokinga“, – komentuoja M. Dmuchovskaja.
Kita, vietiniai tikina ne kartą girdėję valstybės pažadus užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą. Vis dėlto pamatę, kas yra vežama sunkvežimiuose į Dieveniškes, vietiniai pakraupo.
„Akis į akis žiūrint ministrė pareiškė, kad aš jums garantuoju, jog nebus neatvežtas nė viena migrantas, kol neturėsite tvoros. Gal ministrė buvo apgauta, bet kada mums piketuojant atvažiavo sunkvežimis, vairuotojas atsidengė tentą, ten buvo aptvaro segmentai, kurie naudojami kelio ruožų remontų metu, statybvietes atitverti. Koks jos patikimumas, nesunku padaryti išvadas“, – pasakoja L. Poliak.
„Suprantu, kad aukščiausio lygio apsauga – neapibrėžta sąvoka, galbūt statybinė tvora ministrei yra aukščiausio lygio apsauga, bet žinau, kad tokia tvora net kiemsargio šuns nesulaikys, nekalbant apie 1500 vyrų. Pradžioje buvo kalbama apie vyrus, buvo viešai paskelbta, kad Dieveniškėse jie bus apgyvendinti“, – priduria M. Dmuchovskaja.
M. Dmuchovskaja sako, kad vietinių netenkina ir atvykėlių elgesys. Šie verčia gyventojus žiūrėti į jų apatinius.
„Žmonės, neįsižeiskit, bet jei ant užkardos tvoros kabo apatiniai, tai greitu laiku tie apatiniai atsiras vietoje valstybinės vėliavos toje pačioje užkardoje ir niekas nieko negali padaryti, nes migrantus, kurie neva likimo nuskriausti, saugo įstatymas arba tarptautiniai susitarimai, kurių turinys mums yra neaiškus“, – pasakoja moteris.
Nesupranta priežasčių
Dieveniškių gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl migrantus buvo nuspręsta apgyvendinti būtent Dieveniškėse.
„Tikiu žodžio svarba, tikiu, kad mūsų valstybėje turi būti išgirsta, įvertinta piliečių nuomonė. Einame balsuoti, reiškiame savo valią, turime teisę ją pareikšti tokiuose klausimuose. Kitas klausimas, ar mūsų teisė atitiks valstybės interesus, ar ne, bet pirmiausia norime girdėti, kodėl. Kiek teko sužinoti iš žiniasklaidos – strategiškai gera vieta. Kiek teko sužinoti iš 15 liepos atvykusio viceministro <…> nepasižiūrėta į tai, kad tarp Ryto gimnazijos, kur dėstoma lietuvių kalba, šalia lenkų kalba dėstoma, ten mokosi apie 200 vaikų ir 24,5 m. iki pastato, kur suplanuota neįvertinus rizikų, atvežti nuo 500 iki 1500 žmonių“, – sako L. Poliak.
Vietiniai teigia pokalbių su Vyriausybės atstovais iki sprendimo apgyvendinti migrantus neturėję, taip pat neišgirdę ir konkrečių argumentų, kodėl migrantams pasirinkta ši vieta.
„Tai girdėjau iš ministrės ir premjerės lūpų per žinias, kad gera logistika. Kas yra gera logistika, mes taip ir nesupratome. Kai buvo viceministras, jis taip pat negalėjo atsakyti, kas yra gera logistika. Dieveniškės yra nutolusios nuo Vilniaus, tai tolimiausias taškas, o gera logistika yra gera infrastruktūra, visi žinome, kas yra logistika“, – sako M. Butrimas.
Vietiniai mano, kad Dieveniškės yra puiki vieta geografiškai. Aplink Baltarusija, todėl, jų nuomone, migrantus čia apgyvendinti patogu.
„Bus labai suvežti ten visus migrantus į Dieveniškių kilpą ir lengva kontroliuoti. Žiūrint į žemėlapį – labai logiškas sprendimas, valio, kad taip sugalvojo, taip mąsto, bet pamiršo, kad ten gyvena žmonės. Jei bus 1500 miestelyje 500 (gyventojų – aut. past.) šalia mokyklos, taip, žemės yra, hektarai, galima statyti palapines, bet nebuvo galvojama apie žmones, Graudu, kad taip yra mūsų valstybėje“, – piktinasi M. Butrimas.
Vietiniai kaltina centrinę valdžią negebėjimu įsiklausyti ir bendrauti. Vis dėlto trečiadienį įvykusiu prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu Dieveniškėse vietiniai liko patenkinti.
„Vakar (trečiadienį – aut. past.) buvome labai maloniai nustebę, kad prezidentas rado laiko darbotvarkėje atvykti ir savo ausimis išgirsti informaciją iš mūsų. Suprantu, kad jis turi pakankamai šaltinių susižinoti, malonu, kad norėjo pažiūrėti žmonėms į akis ir tai padarė.
Pasitikome prezidentą aplodismentais, toliau vyko dialogas, jis išvyko pažadėjęs tartis su partijų lyderiais. Tikimės palankaus sprendimo, mes turėdami neigiamą patirtį bendraudami su VRM, ar ne juokinga sukūrus tokį planą į kaimo bendruomenę važiuoti derėtis?“ – komentuoja L. Poliak.
Dieveniškėse lankėsi Nausėda
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė Dieveniškėse, kur susitiko su vietos gyventojais. Prezidentas tikino, kad siekia įsiklausyti į vietos bendruomenės rūpesčius, nes nelegalių migrantų antplūdis – visos Lietuvos problema.
„Rytoj (ketvirtadienį – aut. past.) su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema.
Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu. Todėl prieš rytojaus susitikimą susitikau su Dieveniškių gyventojais. Tam, kad išklausyčiau jų rūpesčius“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė šalies vadovas.
TV3 Žinių tarnyba trečiadienį vakare taip pat lankėsi Dieveniškėse ir pranešė, kad žmonės būriavosi prie Dieveniškių laisvalaikio salės, kur vyko susitikimas su G. Nausėda, nes į vidų pavyko patekti ne visiems.
Tie, kuriems nepavyko susitikti su prezidentu, piktinosi, kad su jais niekas nebendrauja. Žmonės taip pat neslėpė apmaudo, kad išvažiuodamas prezidentas nesustojo su jais pakalbėti lauke.
Išvykus prezidentui, Dieveniškių gyventojai bendravo su Šalčininkų rajono meru Zdislavu Palevičiumi. Apie būtinybę kalbėtis su vietos gyventojais prezidentas kalbėjo ir antradienį.
„Supraskime viena – padėtis tikrai yra pakankamai rimta, neieškokime priešų čia, šalies viduje. Jų paprasčiausiai nėra. Jeigu kažkas mėgina ant šito politinių galimybių stalo palesioti trupinių, tai geriau šitą darbą palikti žvirbliams, jie gerokai geriau atliks šitą darbą“, – teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar planuoja nuvykti pasikalbėti su pačiais migrantais apie jiems sudarytas gyvenimo sąlygas, G. Nausėda atsakė, kad pirmiausia kalbėsis „su mūsų žmonėmis“.
„Kalbėsiuosi, kokios pagrindinės problemos jiems šiandien iškyla, kokios baimės jų akyse, kaip tas baimes būtų galima įveikti.
Reikia kalbėti ir su migrantais, kalbėti apie tai, kad sudėtinga jiems bus čia, dėl labai paprastų ir objektyvių priežasčių – Lietuva per maža, kad galėtų priimti didelį migrantų antplūdį ir garantuoti tokias teises, kokias jas įsivaizduoja“, – teigė šalies vadovas.
Vidaus reikalų ministerija anksčiau buvo numačiusi iki rugsėjo pirmos apgyvendinti kelis šimtus migrantų – Dieveniškių buvusioje technikos mokykloje. Tačiau protesto akcijas rengiantys Dieveniškių gyventojai teigia prieštaraujantys migrantų apgyvendinimui miestelio teritorijoje, kadangi vieta, kurioje ketinama apgyvendinti migrantus, yra per porą dešimčių metrų nuo veikiančios mokyklos.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį patikino, kad šiuo metu neketinama vežti migrantų į Dieveniškes, bet miestelio technikos mokykla laikoma kaip rezervinė vieta apgyvendinti užsieniečiams.
Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
